Vilniuje lankėsi Prancūzijos kosmoso medicinos instituto MEDES kosmoso fiziologas Alain Maillet ir „SpaceshipFR“ kosmoso inovacijų ekspertas Thierry Varlet. Revoliucinius mitybos sprendimus ilgalaikėms misijoms Marse bei Mėnulyje kuriantys tyrėjai atvyko aptarti partnerystės su Lietuvos bendrove „Super Garden“, kartu su „Biordico“ gaminančia šaltyje džiovintus užkandžius Europos astronautams.

Klaipėdos uosto direkcija patvirtino paramos tvarką, kuria rems greta uosto esančių bendruomenių projektus. Siekiama stiprinti socialinę atsakomybę ir partnerystę bei prisidėti prie gyventojų gerovės, skatinti jų iniciatyvas, stiprinti ryšį.

Viena iš didžiausių Europos transporto bendrovių „Deutsche Bahn AG“ (DB) pasirašė  bendradarbiavimo sutartį su žemyne lyderiaujančia Lietuvos bendrove „Altas Auto“, gaminančia mažus bei vidutinius autobusus. Joje numatyta, jog lietuviai ketveriems metams tampa pagrindiniais 7 ir 8 metrų ilgio elektrinių bei dyzelinių autobusų modelių tiekėjais. Įmonės vadovo teigimu, šis DB žingsnis rodo ir  svarbų pokytį viešajame miestų transporte.

Vasarį Lietuvos, kaip ir likusių Baltijos šalių, laukia istorinis įvykis – bus atsijungta nuo sovietinio energetinio žiedo, jungiančio Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, dar vadinamo BRELL, ir sinchronizuotas susijungimas su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema. Su priešiškų jėgų pagalba šis žingsnis jau spėjo apaugti įvairiais gandais, esą liksime be elektros arba jos kainos šaus į neregėtas aukštumas. Todėl svarbu pabrėžti, kad atsijungimo nuo BRELL žiedo įprasti vartotojai iš esmės nepajus, bet kiekvienas iš mūsų, norėdami jaustis užtikrinčiau, galime nuo netikėtumų apsisaugoti papildomai.

Klaipėdos uostas kartu su Lenkijos Gdynės uosto, Ščecino ir Svinouisčio jūrų uostų direkcijomis, Danijos Rionės uostu ir dar 5 partneriais dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamame projekte, kurio tikslas – skatinti Baltijos jūros regiono ir uostų energetinę pertvarką, diegiant atsinaujinančią mėlynąją energiją ir užtikrinant žaliųjų degalų prieinamumą jūrų sektoriuje.

Žymus krovos augimas, nauji rekordai statybinių medžiagų ir iškasenų bei konteinerių krovoje ir beveik ketvirtadalį rinkos tarp Baltijos šalių uostų užimanti Klaipėda – taip trumpai būtų galima apibūdinti 2024-uosius Klaipėdos uostui. Metus jis baigė perkrovęs 35,5 milijono tonų krovinių, fiksuodamas 8 procentų augimą ir užimdamas 39 proc. rinkos dalį tarp Baltijos šalių uostų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu statomas pirmasis Lietuvos istorijoje žaliuoju vandeniliu ir elektra varomas laivas jau nuleistas į vandenį. Nepalikdamas pėdsako aplinkoje, jis švarins kitus į uostą įplaukiančius laivus, priimdamas iš jų atliekas.

Šiandien, kai Europa ieško būdų stiprinti savo konkurencingumą pasauliniame kontekste, mūsų šalis turi potencialo tapti viena patraukliausių startuolių ir technologijų sektoriaus ekosistemų Europoje. Vis dėlto, norint tai pasiekti, būtina nuosekli strategija ir drąsūs sprendimai. Klausimas išlieka: ar esame pasiruošę šiam konkurencingumo iššūkiui?

Praėjusių metų veiklos ataskaitą pristačiusi nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ„Keliauk Lietuvoje“ pažymi, kad 2024-ieji Lietuvos turizmui buvo išskirtiniai metai. Šalis ne tik skaičiavo toliau augančius turistų srautus, bet ir galėjo džiaugtis net keliais prestižiniais tarptautiniais įvertinimais, kurie jau padeda ir ateityje padės pritraukti dar daugiau keliautojų.

Trečius metus kaip akcinė bendrovė veikianti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tampa vis stipresne žaidėja komercinių paslaugų veikloje. Praėjusiais metais bendrovė ne tik įtvirtino savo pozicijas rinkoje, bet ir sudarė reikšmingų sutarčių, iš naujų paslaugų gautos pajamos artėja prie milijono.

Žengtas svarbus žingsnis įgyvendinant vieną reikšmingiausių Klaipėdos uosto projektų – pasirašyta rangos darbų sutartis, atversianti kelią moderniam kruizinių laivų terminalui. Ši sutartis ne tik simbolizuoja realią projekto pradžią, bet ir įtvirtina Uosto direkcijos įsipareigojimą vystyti pažangią ir miestui draugišką infrastruktūrą.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Prezidento inicijuotiems Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir Kelių įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma perduoti savivaldybėms  rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose. Taip pat numatoma didesnė savivaldybėms tenkanti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų dalis.

Žvelgiant į Baltijos šalių didmenines elektros kainas, gruodis nepateikė staigmenų – lyginant su lapkričiu, jos didėjo vos kiek daugiau nei procentu. Nepaisant to, 2024-uosius užbaigėme neraminančia nata dėl įvykių Baltijos jūroje, o panašios nuotaikos mus gali lydėti ir 2025 metais. Pažvelkime detaliau, kas gi įvyko tiek per paskutinį 2024-ųjų mėnesį, tiek per visus praėjusius metus.

Nuo šių metų pradžios licencijuotos apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės ar asmenys į skaitmeninės Nacionalinės turizmo informacinės sistemos (NTIS) posistemę „E. turistas“ turi teikti duomenis apie pas juos apsistojusius svečius. Sausio 1 d. įsigaliojusi nauja tvarka prisidės prie duomenimis grįstos šalies turizmo sektoriaus plėtros ir užtikrins didesnį visuomenės saugumą.

Gruodžio pradžioje priimtą ir nuo sausio 1 d. turintį įsigalioti eksporto draudimo įstatymą, kuriuo siekiama riboti dalies dvejopos paskirties prekių eksportą lėktuvais ir palikti tik 10 leidžiamų šalių, verslas vertina kaip skubotą ir tinkamai neįvertintą.