Kai bandai išgelbėti pasaulį, nenuostabu, kad tavo balsas gali atrodyti šiek tiek pavargęs.

„TEDx“ laidoje, kurioje buvo diskutuojama apie plastiko taršą vandenyne, pasirodęs ir aplinkosaugos pasaulio sensacija 2012 m. tapęs olandas vunderkindas Boyanas Slatas atrodo išsekęs.

Jam kalbant telefonu iš savo bazės Nyderlanduose, susidaro įspūdis, kad jis ką tik atsikėlė iš lovos, nors iš tikrųjų jam labai reikėtų į ją įgriūti. Tačiau klausantis šio 25 metų vaikino ambicijų – planuojamų padaryti darbų – greitai pasidaro aišku, kad jis tiesiog neturi kada miegoti.

Nes, kaip ir dera superherojui, B. Slatas kovoja su priešu, kuris nori užkariauti visą planetą.

Šiukšlių kalnai

Kiekvienais metais į vandenynus patenka 12,7 mln. tonų plastiko. Šiuo metu jame plūduriuoja 5 mlrd. individualių šiukšlių, 51 trln. mikroplastiko dalelių nuodija jūrų ekosistemą, o Ramiajame vandenyne plūduriuojanti Didžioji plastiko šiukšlių sankaupa – milžiniškas sąvartynas šalia Kalifornijos krantų – yra dvigubai didesnė už Teksaso valstiją.

Ir jei apie pastarąją esate girdėję, Slato vardas jums turbūt taip pat yra pažįstamas. Jis – pirmasis „šiukšlių sankaupos vaikis“ ir jo tikslas yra ją susemti pasitelkus pažangią „Ocean Cleanup“ organizaciją, kuri naudoja didžiulę plūduriuojančią „dirbtinę pakrantę“ sulaikydama ir surinkdama plastiką perdirbimui.

Paprasta, efektyvu (tai parodė pirmasis į Vankuverį partemptas „laimikis“) ir genialu. Tačiau net ir šiai technologijai dar šiek tiek trūksta iki jo naujausio kūrinio, apie kurį turbūt negirdėjote, nors tikrai vertėtų.

Apie tai turėtų sužinoti visi.

Jis vadinamas „Gaudykle“ (angl. „Interceptor“).

Prevencija vietoje vaisto

„Visuomet norėjau spręsti problemą ten, kur yra jos šaltinis, – kalbėjo Slatas. – Tačiau vandenyne esančio plastiko sankaupa buvo toks skaudulys, kad jis neabejotinai tapo mano pirmuoju taikiniu. 2015 m. nusprendėme, kad atėjo laikas surizikuoti ir ėmėmės antrosios veiklos linijos, nors dar nebuvome spėję pabaigti pirmosios. Taigi, pradėjome ieškoti prevencijos priemonių ir mūsų akys nukrypo į upes.“

„Ocean Cleanup“ pradėjo tyrimą, kurio tikslas – surasti, iš kur plastikas patenka į vandenynus. Taip sužinota, kad apie 80 % atkeliauja iš 1 000 labiausiai pasaulyje užterštų upių (išeiga varijuoja nuo 0,8 iki 2,7 mln. metrinių tonų šiukšlių per metus). Likę 20 % atkeliauja kitais vandens keliais.

Slatas sako, kad šis atradimas padėjo jam suvokti, kad „neužsukus čiaupo“ ir nesustabdžius plastiko taršos prie jos šaltinio, jo pirminė veikla primintų Sizifo darbą.

„Upės – tai arterijos, kuriomis šiukšlės patenka į vandenyną, – pabrėžė jis. – Atliekos iš žemynų tiesiog išmetamos į jūrą. Tačiau užblokavę tas arterijas apeitume problemą. Taigi, reikėjo rasti sprendimą toms 1 000 upių.“

O sprendimas jau yra. „Ocean Cleanup“ tikisi jį įgyvendinti iki 2025 m. Jei pavyks gauti pagalbos.

Plaukimas pasroviui

Susipažinkite su „Gaudykle“. Kaip jau suprantate iš pavadinimo, šis įrenginys gaudo upėje plūduriuojančias šiukšles ir neleidžia joms išplaukti į jūrą. Optimaliai prie upės natūralios tėkmės pritaikytas „barjeras“ gena šiukšles į surinkimo įrenginį. Šis 24 m ilgio, autonomiškai veikiantis katamaranas su centriniu surinkimo konvejeriu šlamščia šiukšles ir siunčia jas į šešis konteinerius, kurių bendra talpa yra 50 m³. Saulės baterijomis, kurios įkrauna 20 kwh akumuliatorių, maitinama sistema stebi šiukšlių lygį ir automatiškai jas paskirsto į skirtingus konteinerius. 4G debesies sąsaja palaikomas ryšys su krante esančia komanda, kuri ištuština konteinerius pagal poreikį. Vienintelė optimaliai veikianti „Gaudyklė“ gali ištraukti iki 100 000 kg šiukšlių per dieną, o konvejerio pajėgumas – 24 kg per sekundę.

Kitu atveju tas protu vos suvokiamas šiukšlių kiekis patektų į vandenynų mitybos grandinę – springtų paukščiai ir būtų teršiamos jūros.

Idėja – stulbinanti. Jei tik ji veikia.

Rodo kelią

„Ji tikrai veikia! – gyvai atšauna Slatas. – Mes jau paleidome du įrenginius – Džakartoje (Indonezija) ir Klango upe, Selangore (Malaizijoje). Pirmasis sėkmingai darbuojasi pastaruosius metus, o Malaizijos antrosios kartos modelis buvo paleistas 2019 m. rugsėjį. Dar du antrosios kartos modeliai šiuo metu gaminami paleidimui Vietname ir Dominikos Respublikoje, o mes jau ruošiamės perkelti trečiosios kartos įrenginį nuo projektavimo lentos į gamyklą. Viskas juda labai greitai, nes taip reikia.“

Ir jis kalba labai rimtai.

Užsukti 1 000 upių šiukšlių „čiaupus“ per penkerius metus yra labai ambicingas planas. Bet vėlgi, jam vadovauja tas pats vaikinas, kuris savo pirminę idėją pristatė pasauliui būdamas 16 metų, o praėjus dar vos porai metų laimėjo visų geidžiamą „Nor-Shipping“ jaunųjų verslininkų apdovanojimą (angl. „Nor-Shipping Young Entrepreneur Award“), kurio tikslas – auginti jaunąsias jūrų sektoriaus žvaigždes iki 40 metų. Atrodo, kad jis gyvena dėl iššūkių.

Turint omenyje, kas dar laukia ateityje, tai yra labai gerai.

„Tai, ką pasaulis turi matyti savo vandenynuose, yra veiksmas! – sako jis. – Plastikas tėra viena aplinkosauginio galvosūkio dalis, tačiau labai svarbi, todėl turime imtis šios problemos kaip įmanoma greičiau – mažinti žalą ir leisti vandenynams laisvai kvėpuoti. Šis iššūkis svarbus mūsų planetai ir visuomenei, tačiau jo privalumus netrukus pajaus ir pramonė. Pavyzdžiui, mums būnant Ramiajame vandenyne, išmestas tinklas įsipainiojo į mūsų 35 m kilektoriaus propelerį, todėl variklis sustojo. Tai akivaizdus laivų saugos klausimas, kuris augant užterštumui tik blogės. Taigi, jūrų pramonė taip pat turėtų būti suinteresuota veikti. Mums reikia jūsų pagalbos. Turime dirbti kartu ir išspręsti šią problemą.“

Atrodo, kad net superherojai negali išgelbėti pasaulio vieni...

Paruošta pagal „Nor-Shipping“ informaciją