Latvijos sostinėje Rygoje vykusioje „Uostai 4.0“ konferencijoje buvo diskutuojama apie skaitmeninimo ateitį bei iššūkius, su kuriais šiam sektoriui gali tekti susidurti siekiant išlaikyti konkurencingumą.

„Baltijos jūra yra viena judriausių laivybos vietų mūsų planetoje. Jos pakrantėse yra daugiau nei 200 uostų, kurie aptarnauja apie 300 tūkst. laivų ir 900 mt įvairių krovinių per metus, todėl tai yra unikali skaitmeninė platforma ir įvairių išmaniųjų technologinių sprendimų bandymų poligonas.

Dalyvavimas Baltijos uostų organizacijos (BPO) veikloje, apsikeitimas informacija bei profesionalios diskusijos suteikia puikią progą būsimų perspektyvių išmaniųjų sprendimų kūrimui ir taikymui visame Baltijos jūros regione, didinant kiekvieno uosto bei viso regiono konkurencingumą ir augimo galimybes“, – pabrėžė Rygos laisvojo uosto generalinis direktorius Ansis Zeltinš.

Programa prasidėjo Rygos laisvojo uosto atstovo Deniss Bickovs pristatymu apie Rygos laisvajame uoste taikomus skaitmeninius sprendimus.

Sesijos metu buvo galima ir užmesti akį į ateitį – Neils Kalninš („5G Techritory“) žiūrovus supažindino su skaitmeninės Baltijos jūros vizija, pabrėždamas 5G technologijų pritaikymo svarbą regione vykdomam skaitmeninimo procesui. Richardas Mortonas (IPCSA) išanalizavo strateginius elektroninio informacijos apsikeitimo uostuose elementus, tokius kaip Uostų bendrijos sistemos (angl. „Port Community Systems“, PCS) ir vieno langelio sprendimai.

Julius Küchle („Fraunhofer Center for Maritime Logistics“) iškėlė keletą svarbių klausimų, nagrinėdamas barjerus ir iššūkius, su kuriais uostų sektorius susiduria skaitmeninimo kelyje. Uostai turi galimybę iš paprastų kituose sektoriuose sukuriamų logistikos inovacijų vartotojų tapti pažangą skatinančiomis ir į inovacijų ekosistemas virstančias uostų bendrijas. Vis dėlto dar yra esminių kliūčių, kurias reikia įveikti, kad tai taptų realybe. Pavyzdžiui, uostų vadovybėms ir operatoriams vis dar nepatinka bendros skaitmeninės platformos, nors jos ir turi daug privalumų jų klientams. Uostų pramonė privalės išspręsti klausimą, ar skaitmeninimas yra viena iš jų verslo siekiamybių.

Žvelgiant už Baltijos jūros regiono ribų, Lamiaa Bennis (Pasaulio bankas) paaiškino, kokie sunkumai kyla uostams vykdant skaitmenizaciją skirtingu greičiu ir pateikė Pietryčių Azijos pavyzdžių. Jau vien vieno langelio principo taikymas susiduria su daugybe iššūkių – nuo turimos kompiuterinės infrastruktūros kokybės ir patikimumo skirtumų skirtinguose uostuose ar skirtingų jau egzistuojančiose sistemose taikomų duomenų standartų, dėl kurių gali kilti įvairių su kibernetine sauga susijusių sunkumų, iki reglamentinių procesų, netinkamai apmokyto personalo ir susirūpinimo dėl galimo etatų mažinimo.

Trumpam nukreipdamas dėmesį nuo skaitmeninimo į automatizaciją, Markku Mylly („MyNavix“) išanalizavo kai kuriuos su procesu susijusius privalumus ir iššūkius. Didžiausias sunkumas – uostų patiriamos išlaidos, kadangi automatizacijos reikalavimai dažnai kainuoja labai daug. Jie taip pat yra susiję su papildomų darbuotojų mokymų būtinybe bei dėl didėjančios kibernetinių atakų grėsmės kylančiais saugos reikalavimais. Prieš priimant sprendimą taikyti automatizavimo procesus, būtina atsižvelgti ir į augančius priežiūros kaštus. Vis dėlto automatizavimas turi ir savų privalumų, tokių kaip geresnis uosto emisijų valdymas, o tai ypač aktualus argumentas turint omenyje įvairius aplinkosaugos reikalavimus. Automatizavimas – ilgalaikė investicija, todėl būtina ją gerai pasverti.

Konferencijoje taip pat buvo pateikta praktinių novatoriškų technologijų naudojimo pavyzdžių.

Parengta pagal BPO informaciją