„Euromonitor International Analytics“ teikia tikslius atsakymus į svarbiausius vis greitėjančiu tempu besisukančiame ir netikėtumų pilname verslo pasaulyje kylančius klausimus. Pasitelkę makromodelį galime reguliariai atnaujinti prognozes ir „o kas jei“ scenarijus patiems svarbiausiems makroekonominiams kintamiesiems, įskaitant BVP, augimo ir nedarbo rodiklius. Aprėpdamas visą pasaulį, jis užtikrina, kad mūsų prognozės ir scenarijai atspindėtų tikrąją ekonominiais ryšiais susaistyto pasaulio, kuriame gyvename, situaciją.

Mūsų pradinės pasaulio BVP augimo prognozės nuo 2019 m. ketvirtojo ketvirčio iki 2020 m. ir toliau išlieka stabilios – apie 3 % (panašiai kaip ir 2019 m.), su nedideliu ūgtelėjimu iki 3,2 % 2021 m. Tai atspindi kompensacinį JAV ir Japonijos perspektyvų pokyčių poveikį ir blogėjančias eurozonos bei Indijos perspektyvas.

Teigiami veiksniai išlieka šiek tiek aukščiau nei vidutinis lygis, įskaitant vartotojų pasitikėjimą svarbiausiomis ekonomikomis, palankią piniginę politiką ir nedidelę finansinės sistemos įtampą. Tarp neigiamų veiksnių – besitęsiančio geopolitinio ir prekybinio karo rizikos, mažėjantis įmonių pasitikėjimas, didelės įmonių skolos pagrindinėse ekonomikose bei ištikusi nežinomybė dėl koronaviruso protrūkio. 2020 m. sausį tarp JAV ir Kinijos sudarytas pirmojo etapo prekybos susitarimas šiek tiek palengvino su 2019 m. pabaigoje kilusiu prekybos karu susijusią riziką bei nežinomybę. Kita vertus, neseniai Kiniją apėmęs koronaviruso protrūkis gali lengvai apkarpyti 0,1–0,3 % mūsų planuojamo 2020 m. pasaulio BVP vos tik gausime daugiau informacijos apie jo poveikį pirmajame ketvirtyje. Virusui paplitus visame pasaulyje, susidursime su vartojimo, verslo investicijų ir gamybos mažėjimo rizikomis.

JAV

Teigiami perspektyvos aspektai – didesnis nei vidutinis pasitikėjimas privačiu sektoriumi bei didelis disponuojamų pajamų augimas, kurie turėtų ir toliau palaikyti vartojimo augimą 2020 m. Šių metų sausį JAV ir Kinijos pirmojo etapo prekybos sutarties pasirašymas sumažino su prekyba susijusį netikrumą. Tarp neigiamų veiksnių – tebesitęsianti prekybos įtampa su Kinija ar ES, neigiami senėjančios populiacijos padariniai darbo jėgos augimui ir lėtas darbo produktyvumo augimas. Dėl pastarųjų dviejų veiksnių numatomas ilgalaikis 1,1–2,1 % produkcijos augimo tempas.

Kinija

2020 m. koronaviruso protrūkis apsunkino situaciją, todėl labai gali būti, kad 2020 m. BVP augimas nukris į žemiausią intervalą – netoli 5 %. Viruso išplitimas didžiausiuose miestuose už Uhano ribų gali reikšmingai sumažinti vartojimo paslaugų, pramogų ir restoranų paklausą, taip pat apkarpyti turizmo ir kelionių sektoriaus gaunamas pajamas. Netikrumas dėl pirminių prognozių padidėjo ir panašu, kad jos gali pasisukti į neigiamą pusę dėl koronaviruso protrūkio. Pirkinius iš parduotuvių greičiausiai pakeis apsipirkimas internetu – tai stabilizuotų koronaviruso pasekmes mažmeninei prekybai. Vartotojai taip pat greičiausiai išleis daugiau patvaresnėms vartojimo prekėms ir kelionėms antroje metų pusėje, užuot atostogavę dabar. Galiausiai, bet kokie galimai žymaus 2020 m. Kinijos BVP augimo nuosmukio ženklai gali iššaukti naujas vyriausybines fiskalines ir kreditų skatinimo priemones. Nepaisant to, kasmetinis Kinijos mažmeninės prekybos apimčių augimas 2020 m. pirmąjį ketvirtį gali sumažėti nuo 5–6 % iki 2–3 %.

Indija

Iš 2020 m. biudžeto siūlymų matyti, kad Indijos vyriausybė yra labiau susitelkusi į ekonominio augimo skatinimą nei fiskalinės drausmės palaikymą. Naujasis biudžetas padidins biudžeto deficitą nuo 3,3 % iki 3,8 %. Per paskutinius tris 2019 m. ketvirčius, skirtingai nei kiti BVP augimą skatinantys veiksniai, dėl prekybos problemų sukeltos mažesnės paklausos eksportas kiekvieną ketvirtį mažėjo po maždaug 1,6 %. Tačiau vyriausybės derybos dėl laisvos prekybos sutarties su JAV 2020 m. pirmajame ketvirtyje gali atstatyti eksporto augimą.

Japonija

2020 m. infliacija turi kilti 1 %, išsilaikyti panašiame lygyje viduriniuoju laikotarpiu ir išlikti žemiau Japonijos banko numatyto 2 % lygio. Pardavimų mokesčiai padės padidinti infliacijos lygį nuo praėjusių metų lygio. Tačiau numatomas žemas infliacijos lygis ir toliau slopins bet kokią Japonijos banko pasiektą pažangą. Planuojama, kad vėliau prognozuojamu laikotarpiu fiskalinių priemonių efektas turi išblėsti, todėl 2022 m. ir 2023 m. prognozių rodikliai šiek tiek mažės. Lėtesnis produktyvumo augimas bei senėjanti populiacija viduriniuoju laikotarpiu ir toliau slopins ekonominį augimą, net jei šias problemas ir pavyks trumpam užmaskuoti finansinėmis priemonėmis.

Eurozona

2020 m. tikimasi BVP augimo sumažėjimo iki 0,8–1,3 %, bet situacija turėtų šiek tiek pasitaisyti iki 0,8–1,6 % 2021 m. 2020 m. taip pat tikimasi šiek tiek greitesnio nei BVP vidaus paklausos augimo, o mažesnės grynojo eksporto apimtys turėtų sumažinti bendrą BVP augimą. 2020–2022 m. tikimasi užimtumo augimo sulėtėjimo iki 0,5 % per metus. Jį kompensuoti turėtų užimtumo produktyvumo augimas iki 1 %. Dėl senėjančios populiacijos ir lėto užimtumo produktyvumo augimo 2020 m. ilgalaikis metinis produkcijos augimas turėtų laikytis apie 0,7–1,6 %.

Jungtinė Karalystė

Darbo rinka išlieka stipri ir palaiko BVP augimą vis dar kylančioje politinėje nežinomybėje. Nors atlyginimai šiuo metu auga greičiau nei produktyvumas, taip tęstis ilgai negali. Dėl to neišvengiamai kyla abejonės, ar šis augimas, kurį palaiko privatus vartojimas, yra tvirtas. Infliacija tvyro žemiau Anglijos banko numatyto 2 % lygio. Tačiau, išsprendus kai kuriuos su „Brexit“ susijusius klausimus, situacija turėtų pagerėti. Paskutiniojo sausio mėnesio Pinigų politikos komiteto susirinkimo metu Anglijos banko valdyba nusprendė nekeisti palūkanų normos net jaučiant infliacijos spaudimą ir lėtėjantį ekonominį augimą.

Rusija

Sulėtėjus investicijoms, 2019 m. ekonominį augimą palaikė privatus vartojimas. Atsižvelgiant į gerėjančią namų ūkio pajamų dinamiką (įskaitant ir augančius realius atlyginimus), jis turėtų ir toliau padėti palaikyti ekonomiką 2020 m. Esamomis sąlygomis, 2020–2021 m. tikimės nedidelio realaus BVP metinio augimo iki maždaug 1,6–1,7 %. Šis augimas labai priklausys nuo viešųjų išlaidų augimo, susijusio su nacionalinių infrastruktūros projektų vykdymu.

Brazilija

Brazilijos centrinis bankas vis dar palaiko beprecedentę skatinimo politiką ir žemiausias palūkanas visoje istorijoje. Tikimasi, kad tai paskatins verslo investicijas ir padidins pramonės produktyvumą. Be to, nedidelės palūkanos gali padidinti vartotojų išlaidas ilgalaikio vartojimo prekėms. Ekonomikai pamažu atsigaunant (labiausiai dėl žemos infliacijos ir žemų palūkanų), realaus BVP augimo prognozės buvo atnaujintos. Tikimės, kad 2020 m. BVP kils 2,1 %, o 2021 m. – 2,3 %.

Santrauka

Pirmojo etapo prekybos sandoris tarp JAV ir Kinijos ženkliai sumažino JAV ir Kinijos karo scenarijaus tikimybę, nors prekybos įtampų sugrįžimo tikimybė tebėra didelė. 2020 m. pradžios koronaviruso protrūkis ir ilgalaikių pasekmių Kinijai bei pasaulio ekonomikai rizika padidino pasaulinio nuosmukio, kylančių ekonomikų sulėtėjimo, Kinijos „kieto nusileidimo“ ir pasaulinės krizės scenarijaus tikimybę, nepaisant sumažėjusios prekybinės įtampos tarp JAV ir Kinijos. 2020 m. sausį Jungtinė Karalystė paliko ES ir šiuo metu išgyvena pereinamąjį laikotarpį. Tačiau tvirta rinkiminė griežtas „Brexit“ priemones palaikančių konservatorių pergalė padidino tikimybę, kad pereinamojo laikotarpio pabaigoje, 2021 m. pirmajame ketvirtyje, Britanija rinksis scenarijų be jokių išlygų (angl. No-Deal Brexit).

Parengta pagal strateginio rinkos tyrimų tiekėjo „Euromonitor International“ iki 2020-02-03 surinktus duomenis.