Prieš skelbiant oficialius pusmečio rezultatus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš operatyvinių skaičių jau mato krovinių vežimo mažėjimo tendencijas, tačiau pelną prognozuoja didesnį nei 2014 m. pirmąjį pusmetį.

2014-aisiais pasiektas didžiausias oro uostų paslaugomis Europoje besinaudojančių keleivių skaičius – 1,82 mlrd. keleivių. Pirmą kartą nuo 2006-ųjų keleivių srautas Europos Sąjungoje aplenkė ne ES oro uostų eismą. Tarp labiausiai išaugusių oro vartų – ir Lietuvos oro uostai. Tai paaiškėjo birželio pabaigoje vykusioje 25-oje kasmetinėje Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) asamblėjoje Prahoje.

Baltu rūbu pasipuošianti Klaipėda vos už dviejų savaičių pakels gražiausios ir prasmingiausios jūrinės tradicijos - Jūros šventės bures, kuriose pagarba jūrinėms tradicijoms, jūrai ir jos žmonėms.

Liepos 8 dieną Kaune įvyko bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“, įsteigtos koordinuoti projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo procesą Baltijos šalyse, stebėtojų tarybos posėdis. Jam pasibaigus svečiai iš Latvijos ir Estijos buvo pakviesti apžiūrėti Lietuvoje įgyvendinamo projekto „Rail Baltica“ pirmojo etapo rezultatų ir pasiekimų. Priminsime, kad europinės vėžės nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno tiesimo darbai bus pabaigti jau šį rudenį.

Šią savaitę rinkos, ypač Europos, ir toliau kvėpuos Graikijos krizės ritmu. Pirmadienio ankstų rytą buvo pasiektas susitarimas tarp Graikijos ir kitų Europos Sąjungos (ES) lyderių dėl trečio paramos paketo suteikimo per Europos stabilumo mechanizmą. Graikijos premjeras Alexis Tsipras iš esmės sutiko su visais kreditorių reikalavimais dėl PVM mokesčio kėlimo, pensijų sistemos, darbo rinkos, viešojo sektoriaus reformavimo.

Pasibaigus pirmajam 2015 metų pusmečiui Lietuvos oro uostai skaičiuoja, kad keleivių srautas Vilniuje, Kaune ir Palangoje, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, išaugo daugiau nei 10 proc. Per šešis mėnesius treji oro vartai aptarnavo daugiau nei 1,9 mln. keleivių. Praėjusiais metais tokiu metu keleivių srautas siekė 1,7 mln.

Liepos 11 d.  į Klaipėdos Konteinerių Terminalą atplaukia pirmasis naujos konteinerinės linijos laivas „Nordic Hamburg“.

Klaipėdos uostą pirmą kartą turėjo aplankyti kruizinis laivas “Mein Schiff 4”. Tačiau 296 m. ilgio ir 42 m. pločio laineris į uostą neįplaukė ir pasuko Helsinkio link.

Per pirmuosius bendros veiklos metus Lietuvos oro uostų efektyvumas, palyginti pirmus penkis 2014 ir 2015 metų mėnesius, išaugo 11 proc. Sujungti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai skaičiuoja išaugusius keleivių ir skrydžių kiekius, didėjančius pardavimus, EBITDA* ir grynąjį įmonės pelną.

Antradienis, liepos 7 d. (Briuselis). Neeiliniame euro zonos viršūnių susitikime dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog derybos dėl paramos Graikijai gali būti atnaujintos tik, jei šios šalies vyriausybė įsipareigos įgyvendinti griežtas taupymo priemones.

Belgijoje kitąmet nuo balandžio pirmosios įvedama palydovų palaikoma kelių mokesčių sistema sunkiajam transportui, kurio leistina masė siekia 3,5 tonų ir daugiau. Registracija naujai rinkliavai pradedama nuo šių metų spalio pirmosios.

Klaipėdoje lankėsi kelių dešimčių asmenų delegacija iš tolimosios Kinijos. Svečiai dalyvauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos surengtame forume „Ekonominis diržas ir Šilko kelias – vizija ir perspektyvos“. Viena stambiausių Kinijos valstybinių kompanijų „China Merchants Group“ domisi galimybėmis investuoti Lietuvoje, Klaipėdos uoste.

Liepos 1 d., Klaipėdoje vyko konferencija „One Belt, One Road – Visions and Opportunities“. Joje Kinijos Sindzianio (Xinjiang) provincijos vadovybei ir didžiausių šios šalies transporto, logistikos, statybos bei riedmenų gamybos bendrovių atstovams pristatytos Lietuvos transporto ir logistikos galimybės, bendradarbiavimo perspektyvos, investicinė verslo aplinka.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius atstovavo vienai iš aštuonių šalių, šiandien pasirašiusių bendradarbiavimo memorandumą dėl transporto priemonėje įrengtos pagalbos iškvietos sistemos „eCall“ funkcionalumo diegimo viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose. Šio memorandumo tikslas  užtikrinti, kad visoje Europoje būtų įdiegtos ir darniai veiktų pagalbos iškvietos paslaugos.

Geležinkelio ruožo nuo Naujosios Vilnios iki sienos su Baltarusija elektrifikavimo darbai įgyja pagreitį. Po kelis mėnesius trukusių projektavimo ir pasirengimo darbų pradėtos montuoti kontaktinio tinklo atramos – 28,6 kilometro ilgio ruože iš viso jų bus pastatyta 1400. Tai pirmas geležinkelių elektrifikavimo projektas atkūrus šalies Nepriklausomybę. Darbus planuojama pabaigti kitų metų pavasarį.