Prieš dvejus metus ORLEN grupė kaip pirmasis Vidurio Europoje oil&gas integruotas koncernas pristatė ambicingus dekarbonizacijos tikslus.

Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras, rengiantis specialistus inžinerinei pramonei, jūrai, uostui, laivų statybos ir remonto bei atsinaujinančios energetikos sektoriams, sulaukė Klaipėdos pramonininkų asociacijos dėmesio.

Švedija transporto ir logistikos sektoriuose, planuodama naujas krovinines ir keleivines laivybos linijas tarp Klaipėdos ir Stokholmo bei įgyvendindama Klaipėdos jūrų uosto plėtros ir žalinimo projektus. Tokias galimybes Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis aptarė Švedijoje susitikęs su Stokholmo jūrų uosto vadovybe ir šios šalies infrastruktūros ministru Andreasu Carlsonu.

Pagrindinės Klaipėdos miesto arterijos – Baltijos prospekto – rekonstrukcijai šiemet bus skirta kiek daugiau nei 4 mln. eurų investicijų. Tai patvirtinta Vyriausybės kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų naudojimo 2023–2025 metų sąmatoje. Šis finansavimas padės užbaigti pagrindinius Baltijos prospekto rekonstrukcijos darbus iki 2023 m. pabaigos.

Susisiekimo ministerija pradeda įgyvendinti inovacijų skatinimo programą „Sandbox" (liet. – smėliadėžė). Patvirtinus finansavimo sąlygas „Sandbox" priemonei, paskelbtas atviras kvietimas teikti paraiškas 23,5 mln. Eur paramai gauti. Paraiškų priėmimas tęsis iki gegužės 31 d.

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų – per pastaruosius dvejus metus Druskininkų, Jonavos ir Tauragės rajonų savivaldybėms papildomai skirta 4,9 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų, kurios suteikė galimybę įsigyti dar 17 naujų autobusų. Ateinantį rudenį šiose savivaldybėse iš viso galės kursuoti 23 elektriniai autobusai, nupirkti panaudojant ES fondų lėšas.

Žiemiški pajūrio vaizdai slepia tamsiąją šio reginio pusę – užsilikusias ar bangų išplautas šiukšles. Jų kiekis šalies paplūdimiuose europinę normą, kuri apibrėžia gerą aplinkos būklę, viršija nuo keliolikos iki keliasdešimties kartų.

„Per šiuos metus iš viso uoste jau rekonstravome apie 1 200 metrų uosto krantinių. Vienas iš stambesnių užbaigtų projektų – rekonstruotos Žiemos uosto krantinės, kurios visiškai paruoštos krovai. Kaip žinome, Žiemos uostas turi seną istoriją. Uostelio krantinės buvo ypač prastos būklės, tad buvo būtina jas sutvarkyti", – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Lietuvos kultūros institutui vadovaus Julija Reklaitė, dabartinė meno rezidencijų ir edukacijos centro „Rupertas" direktorė. Ji pasirinkta iš dviejų kandidatų, Kultūros ministerijos kartu su Valstybės tarnybos departamentu organizuotame konkurse surinkusių daugiausiai balų. Konkurse iš viso dalyvavo 6 pretendentai.

Karinio mobilumo projektams finansuoti Lietuva sulauks papildomų 46 mln. eurų investicijų iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. „Connecting Europe Facility“, CEF). Ši parama bus skirta dar dviejų magistralinio kelio „Via Baltica“ nuo Marijampolės link Lenkijos sienos ruožų rekonstrukcijai.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis, lankydamasis Lenkijoje, su šios šalies transporto ministru Andrzejumi Adamczyku aptarė abiem šalims svarbios tarptautinės magistralės „Via Baltica“ rekonstrukciją ir bendradarbiavimą, kuriant naujus krovinių gabenimo koridorius tarp Baltijos jūros šalių uostų ir Ukrainos.

Ketvirtadienį Seimas pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotiems saugią ir prekybinę laivybą reguliuojančių įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama, kad augtų laivų su Lietuvos vėliava skaičius, didėtų šalies jūrinio sektoriaus konkurencingumas ir būtų kuriamos naujos darbo vietos jūrinėje laivyboje. Kartu tai sudarys sąlygas įregistruoti pirmąjį šalies suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) laivą-saugyklą „Independence“ Lietuvos jūrų laivų registre.

Užbaigus rekonstruoti Senosios Smiltynės perkėlos krantines Smiltynės pusėje, čia vienu metu gali būti švartuojami du keltai. Siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį ir saugesnį keleivių ir transporto priemonių perkėlimą, pradėta ir Naujosios perkėlos infrastruktūros rekonstrukcija.

Vitos Jurevičienės nuotr.

Klaipėdos uosto laivybos kanale ir jo prieigose jau kurį laiką itin intensyviai dirba ne vienos užsienio kompanijos technika, atliekanti uosto gilinimo darbus. Vienas svarbiausių šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vykdomų infrastruktūros projektų naudingas ne tik pačiam uostui, siekiančiam ir toliau išlikti konkurencingu, bet ir kiekvienam Lietuvos gyventojui.

Europos investicijų bankas (EIB) finansuos tvarią ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią Klaipėdos jūrų uosto plėtrą, skelbia pasirašyta Europos investicijų banko ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kredito sutartis, skirta atnaujinti infrastruktūrą Klaipėdos uoste.