Rengiantis „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Panevėžio statybos darbų konkursams, AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ konsultuosis su rinkos dalyviais. Tikimasi, kad konsultacijos padės geriau pasiruošti konkursui ir parengti kuo aiškesnes bei tikslesnes konkurso sąlygas, kad potencialūs dalyviai galėtų pasiūlyti paslaugas, kurios būtų atliktos pagal numatytus terminus ir biudžetą.

„Konsultacijoms su verslu tampa įprasta ir efektyvi bendrovės praktika padedanti mums geriau pasiruošti konkursams ir sulaukti geriausių rezultatų. Todėl kviečiu visas įmones aktyviai dalyvauti konsultacijose, siūlyti geriausius sprendimus ar alternatyvas. Po konsultacijų, atsižvelgus į jų rezultatus, bus baigti rengti pirkimo dokumentai ir skelbiami rangos darbų konkursai, kurių vertė sieks beveik 480 eurų iš kurių Lietuva jau yra užsitikrinusi beveik pusę finansavimo. Šie darbai, kaip ir visas „Rail Baltica“ projektas, kurio bendra vertė siekia 2,8 mlrd. Eurų, COVID-19 akivaizdoje, gali tapti milžinišku „gelbėjimo ratu“ Lietuvos verslui, todėl raginu įmones nebūti tik pasyviais stebėtojais, o aktyviai prisidėti prie projekto įgyvendinimo “, - sako AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Konsultacijų metu verslo bus prašoma pateikti savo įžvalgas, siūlymus bei rekomendacijas Projekto viešiesiems pirkimams, parenkant pirkimo modelį, nustatant kvalifikacinius reikalavimus, pasiūlymų vertinimo ekonominio naudingumo kriterijus, pagrindines Pirkimo sutarties nuostatas.

Beveik už 480 mln. eurų ruože nuo Kauno iki Panevėžio, bus įrengta 96 km naujos geležinkelio sankasos dvikeliui 1435 mm pločio vėžės geležinkelio keliui, pritaikytam greitaeigių traukinių eismui, pastatyti inžineriniai statiniai ir jungiamieji automobilių keliai. Įrengta 58 km viršutinės kelio konstrukcijos. Pastatytas tiltas per Neries upę. ​

„Šis projekto įgyvendinimas bus unikalus Lietuvos istorijoje pagal savo sudėtingumą. Ir kalbu ne tik apie geležinkelio linijos ilgį. Pagal numatomus reikalavimus, pirmą kartą tokio dydžio projektas bus įgyvendinamas naudojant 3D statinio informacinį modelį (BIM), padedantį efektyviai naudoti resursus ir planuoti darbus bei išteklius, įgyvendinant projektą bus pastatytas ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse, kuris virš Neries upės nusidrieks daugiau nei 1,5 km. Nusprendėme prieš skelbiant tokio sudėtingumo konkursą pasitelkti visą įmanomą „know-how“ patirtį, kad projektas būtų įgyvendintas kuo sėkmingiau“, - sako K. Sankovski.

„Rail Baltica“ geležinkelio ruožo nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos rangos darbų pirkimas vyks dviem etapais. Pirmame etape, taikant dinamines pirkimo sistemas, bus atrinkti minimalius kvalifikacinius reikalavimus tenkinantys Rangovai atskiriems objektams: naujos 98 km ilgio geležinkelio sankasos, inžinerinių statinių ir jungiamųjų automobilių kelių įrengimui nuo Kauno iki Panevėžio; 58 km viršutinės geležinkelio kelio konstrukcijos įrengimui ir tilto per Neries upę statybai.

Antrojo etapo metu bus skelbiama iki 12 rangos pirkimų konkretiems specifiniams infrastruktūros objektams.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros statybos projektas Baltijos šalių istorijoje, kurio metu per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis. Projekto statybos, kurių suplanuota įgyvendinimo vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

Bendras „Rail Baltica“ ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. Kauno-Vilniaus jungtis yra integrali projekto „Rail Baltica“ jungtis.

Projekto „Rail Baltica“ pirmąjį etapą Lietuva įgyvendino 2015 metais – europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno. Šio etapo metu įrengta 123 km ilgio europinio standarto tarpvalstybinis geležinkelis, kuriuo tarp Kauno ir Balstogės kursuoja keleiviniai traukiniai. Ateityje šis ruožas bus modernizuotas, kad keleiviniai traukiniai, kaip visoje „Rail Baltica“, galėtų važiuoti maksimaliu 249 km/h greičiu.

Šiuo metu aktyvūs „Rail Baltica“ statybos darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge, kuriuos užbaigus iš Kauno į Lenkiją ir toliau į Vakarų Europą galės vykti krovininiai traukiniai.

AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.

Šaltinis www.litrail.lt