Šiandien atidarytų Vilniaus ir Kauno intermodalių (įvairiarūšių) terminalų pagrindinis privalumas – greitai, efektyviai ir pigiai aptarnauti didelius konteinerinių krovinių srautus. Vienoje vietoje sukoncentruota logistikos veikla skatins sandėlių ir su jais susijusios infrastruktūros kūrimą, taip pat – multimodalių krovinių paskirstymą į Vakarų ir Rytų rinkas.

„Terminalų paslaugos bus vienodomis sąlygomis prieinamos visoms įmonėms. Naujieji objektai labai patogūs tranzito požiūriu. Jie įkurti šalia I ir IX tarptautinių transporto koridorių, Vilniaus ir Kauno tarptautinių oro uostų, Kauno laisvosios ekonominės zonos“, – atidarydamas terminalus sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Pasak ministro, Vilniaus ir Kauno terminalai bus neabejotinai naudingi tiek gyventojams, tiek įmonėms ir valstybei. Bus sukurtos naujos darbo vietos, Lietuvos biudžetas gaus papildomų lėšų, daugiau krovinių bus gabenama aplinką tausojančiomis transporto rūšimis, sumažės tarša, spūsčių ir eismo įvykių keliuose.

Vilniaus intermodaliam terminalui teks itin svarbus vaidmuo, siekiant užtikrinti efektyvią logistikos infrastruktūrą tiek šalies, tiek ir Europos mastu. Jis bus ne tik bendro naudojimo geležinkelio objektas, bet ir refrižeratorinių bei jūrinių konteinerių ,,sausumos uostas“, sujungtas tiesiogine vėže su Klaipėdos jūrų uostu ir galintis pasiūlyti tokias pat paslaugas, kaip ir pastarasis, tik patrauklesnėmis sąlygomis. Tai konteinerių krova, saugojimas, priežiūra, muitinės sandėlio ir kitos paslaugos. Krovos prognozė – 30 000 TEU (TEU – 20 pėdų konteineris) per metus.

Kauno įvairiarūšis terminalas bus pirmasis intermodalus centras, sujungsiantis europinę ir rusišką geležinkelio vėžes Baltijos šalyse, sukursiantis transporto jungtis tarp Rytų ir Vakarų bei Šiaurės ir Pietų. Prognozuojama krova – 12 000 TEU per metus. Ateityje Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorija turėtų būti sujungta su Kauno intermodaliu terminalu 4–5 km ilgio geležinkelio atšaka, todėl krovinius gabenti bus dar patogiau. Be to, nutiesus europinę „Rail Baltica“ vėžę, terminale perkrauti kroviniai be kliūčių pasieks Europą.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija