„Rusija ir prieš Ukrainos konfliktą ne kartą taikė ekonomines sankcijas Lietuvai. Dabartinė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė išsiskiria tuo, kad pasiekta iš tiesų nemažai, atveriant naujas rinkas eksportuojančiam Lietuvos verslui. Vienas iš didžiausių pasiekimų – tai santykių su Kinija atstatymas, kuris sukuria ypač daug galimybių mūsų žemės ūkio produktų gamintojams“, – spaudos konferencijoje "Naujų rinkų Lietuvos verslui paieška ir  eksporto galimybės“ Seime teigė Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Pasak jo, derybų tarp ES ir JAV dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties, kuri sukurtų laisvos perkybos zoną tarp šių dviejų milžiniškų rinkų, sėkmė yra labai svarbi ir Lietuvos ekonomikai bei verslui.

Ūkio ministras Evaldas Gustas pabrėžė, kad eksportuojantis Lietuvos verslas sugebėjo labai greitai persiorientuoti po Rusijos embargo maisto produktams įvedimo 2014 m. rugpjūtį net ir į tokias neįprastas rinkas kaip Saudo Arabija, Vietnamas ar Jungtiniai Arabų Emyratai bei toliau intensyviai dirba ta kryptimi. Anot jo, Ūkio ministerija ir „Versli Lietuva“ naujų rinkų ir eksporto galimybių paieškoje dirbo gerokai prieš Rusijos embargą pernai rugpjūtį.

„Vyriausybės indėlis čia yra labai svarbus. 2/3 Lietuvos eksporto tebekeliauja į Europos Sąjungą (ES), tačiau Vyriausybė, tiesiogiai bendradarbiaudama su verslininkais, deda daugybę pastangų, siekdama plėsti Lietuvos eksporto rinkas. Be Kinijos rinkos, Vyriausybės dėka Lietuvos mėsos produkcijos eksportuotojams netrukus turėtų atsiverti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinka. Su Omano Sultonatu Persijos įlankos regione pasirašytas konkretus kontraktas dėl LED ekranų eksporto. Tikimasi, kad bus pasirašytas ketinimų protokolas su vienu iš Lietuvos maisto gamintojų“, – sakė jis.

VšĮ „Versli Lietuva" direktoriaus Manto Nociaus teigimu, „tradicinės Lietuvos eksporto rinkos tapo persodrintos. Dėl to „Versli Lietuva“ dirba dviem pagrindinėmis kryptimis, padėdama eksportuojantiems Lietuvos verslininkams: eksportui būtinų kompetencijų bei įgūdžių auginimas ir kryptinga naujų rinkų paieška per specializuotas verslo misijas, parodas, kt.“.

„Mūsų prioritetas dabar – skatinti eksportą iš Lietuvos regionų, nes vis dar daugiausia eksportuoja Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritys. Taip pat – skatinti mažiau eksportuojančius sektorius, ne tik tradicinius. Didžiųjų miestų verslininkams pagalbos reikia mažiausiai, tačiau provincijos verslui tenka padėti ir išgyventi. Todėl dabar „Versli Lietuva“ veikla telkiama į pagalbą regionų verslininkams. Tikslas – kad 2020 metais lietuviškų prekių eksportas iš regionų sudarytų 40 proc. viso lietuviškų prekių eksporto“, – tvirtino M. Nocius.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į Rokiškio rajono merus Antanas Vagonis akcentavo, kad Lietuva pasaulio rinkoms galėtų būti labai įdomi dėl savo švarios gamtos ir ekologiškų produktų. Jis pasakojo, kad tarp Rokiškio didžiosios verslo įmonės („Rokiškio sūris“, „Obelių aliejus“, „Rokiškio mėsinė“, Rokiškio mašinų gamykla  ir „Vilniaus degtinė“), naujų eksporto rinkų ieško labai intensyviai.

„Rusijos embargui „Rokiškio sūris“ jau buvo pasiruošęs. ES ir JAV Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystės sutartis būtų labai naudingas Lietuvos verslui, nes dabar egzistuoja 20 proc. muitas. Dolerio kurso svyravimai taip pat turi įtakos: kai JAV dolerio kursas buvo aukštas, „Rokiškio sūris“ eksportuodavo 15-17 tūkst. tonų sūrio per metus, dabar, jam nukritus, – tik apie 1 tūkst., nes to daryti neapsimoka“, – teigė jis.

E. Gustas paaiškino, kad Lietuvos eksportą daugiausia ribojo sudėtinga geopolitinė ir ekonominė situacija Rusijoje ir kitose Rytų rinkose, rugpjūtį įvestas Rusijos embargas ES šalių maisto produktams, slopi paklausa Vakarų Europos rinkose, valiutų kurso mažėjimas.

Negalutiniais duomenimis, 2014 metais Lietuvos eksporto vertė toliau augo ir sudarė 30 mlrd. eurų. Prekių eksportas padidėjo 0,6 proc., paslaugų – 2,3 proc. Didžiausią įtaką lietuviškų prekių eksporto mažėjimui (6,7 proc.) pernai turėjo naftos produktų eksporto mažėjimas, tačiau neįskaičiuojant, lietuviškų eksportas prekių augo 4,4 proc., reeksportas – 8,7 proc. Lietuva daugiausia eksportavo naftos produktų (3,6 mlrd. eurų), taip pat maisto ir žemės ūkio produktų (3 mlrd. eurų), chemijos pramonės (2,2 mlrd. eurų), baldų ir medienos produktų (2,2 mlrd. eurų).

„Ypatingos pastangos dedamos, siekiant pakelti Lietuvos pramonės eksportą, įskaitant ir aukštųjų technologijų produkcijos, kurios eksportas pernai išaugo net 28 proc. Paslaugų eksportas, apytiksliais duomenimis, 2014 metais augo 11 proc., daugiausia turizmo ir kelionių, statybos, taip pat telekomunikacijų ir aukštųjų technologijų, – pastarųjų net 38 proc.“ – sakė ūkio ministras. 

M. Nocius  pasakojo, kad „Versli Lietuva“ verslininkams padeda dalyvauti tarptautinėse parodose ir verslo misijose bei kurti eksporto strategijas, kaip įžengti į naujas rinkas, kur reikia  ir specifinių žinių, įskaitant kultūrines. Įgyvendinamos tokios mokymo programos kaip „Eksporto akademija“, „Eksporto klubas“, „Pirmieji verslo metų krepšeliai“, Jaunųjų eksporto lyderių projektas „Sparnai“, kuris buvo pripažintas inovatyviausiu pasaulyje, ugdant aukšto lygio eksporto specialistus.

Šį penktadienį, vasario 27 d. Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetai, siekdami kuo geriau informuoti socialinius partnerius, verslininkus ir visuomenę apie šios būsimos sutarties privalumus, organizuoja tarptautinę konferenciją „Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė: laisva prekyba nuo Aliaskos iki Baltijos šalių“.

Seimo Pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo patarėja