Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija baigė rekonstruoti 7–9 krantines, kurias naudoja krovos kompanija KLASCO. Nuo šiol šios krantinės, prie kurių kraunama metalurgijos žaliava, grūdinės kultūros ir cukrus, yra pritaikytos iškart švartuoti du „Postpanamax“ 13,4 m gramzdos laivus, kurių talpa didesnė negu 70 tūkst. tonų.

Po rekonstrukcijos gylis prie krantinių padidėjo iki 14,5 m (buvo 13,0 m). Fasadinė siena (krantinės linija) buvo patraukta į marias apie 2,4 m, buvo sumontuoti kombinuoti plieniniai įlaidai palei visą krantinę (įlaidai sukalti į 25,5 m gylį). Įrengti nauji pokraniniai keliai (2x261,4 m), pagal naują krantinės liniją perstumti esami geležinkelio keliai, atnaujintos gelžbetoninės dangos tarp geležinkelio kelių ir už jų.  Darbų, kuriuos atliko AB „Latvijas tilti“, vertė – apie 25 milijonai litų.

„Džiaugiamės, kad pagaliau baigta daugiau kaip 10 metų trukusi šių krantinių rekonstrukcijos istorija ir kompanija gali pasinaudoti suteikiamomis naujomis galimybėmis. Investicijos į krantines, didesnių gylių užtikrinimą ypač svarbios didinant Klaipėdos uosto konkurencingumą. Skiriami pinigai uosto infrastruktūrai duoda žaibišką grąžą. Yra apskaičiuota, kad investicijos Klaipėdos uoste atsiperka per pustrečių metų“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Šiemet per 6 mėnesius prie bendrovės krantinių atplaukė 22 didesnės nei 50 tūkst. tonų talpos laivai (pernai – 18). Pradėjus naudoti ilgesnę pagilintų krantinių atkarpą tokių laivų tikimasi sulaukti daugiau. Beje, 2013 metais per du mėnesius operatyviai pagilinus 7–9 krantines, Į Klaipėdą pavyko pritraukti visiškai naują krovinį – metalurgijos žaliavą. Šio krovinio apimtis per metus siekia apie 1 mln. tonų.

„KLASCO jau ne kartą įrodė, kad savo projektais stengiasi kuo greičiau užtikrinti ir privačių lėšų, ir valstybės investicijų grąžą. Per pastaruosius dvejus metus į trąšų kompleksą investavome per 70 mln. litų, šiemet atidarėme antrą sandėlį birioms trąšoms, galime sukaupti iki 220 tūkst. tonų biriųjų trąšų. Prie 7–9 krantinių atvirose aikštelėse galime sukaupti iki 300 tūkst. tonų verstinių krovinių. Dabar, kai Uosto direkcija rekonstravo 7–9 krantines, pritaikytas iškart švartuoti du „Postpanamax“ laivus, kurių talpa didesnė negu 70 tūkst. tonų, juos pakrauti galėsime sparčiau“, – apie atsivėrusias naujas galimybes pasakojo KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.

Uosto krovos kompanijos KLASCO apyvarta vidutiniškai sudaro 13 mln. tonų krovinių per metus. Šiemet per pirmąjį pusmetį KLASCO krovė 6,4 mln. tonų krovinių. Klaipėdos uoste ir Būtingėje per pirmą pusmetį perkrauta 17,75 mln. tonų krovinių.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto