Ukrainos krizė neramina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dirbančias Vokietijos įmones. Jau dabar daugelis įmonių iš įvairių verslo sričių praneša apie tiesioginį krizės poveikį verslui, kuris įgyvendinus ekonomines sankcijas Rusijai, turėtų sustiprėti. Nepaisant to, Vokietijos įmonės lieka ištikimos Baltijos valstybėms ir planuoja toliau dirbti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tai pagrindinės trumpos įmonių apklausos išvados, kurią 2014 m. birželio mėn. atliko Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK), papildydami savo kasmetinę įmonių apklausą, vykdytą vasario mėn. prieš pat situacijos Ukrainoje paaštrėjimą*.

Ukrainos krizė aiškiai įtakoja įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje lūkesčius. Tai paaiškėjo po trumpos Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje apklausos 2014 m. birželio mėn. pradžioje, kurioje dalyvavo 65 įmonės. Remiantis šia apklausa bendros ekonominės situacijos pagerėjimo Baltijos valstybėse 2014 metais lyginant su praėjusiais tikisi tik 6 proc. įmonių Latvijoje, 8 proc. - Estijoje ir net 25 proc. apklaustų įmonių Lietuvoje. Didžioji dalis įmonių visų pirma Estijoje ir Latvijoje prognozuoja situacijos pablogėjimą. Lyginant su AHK įmonių apklausa, daryta vasario mėn., kurioje aktuali ekonominė situacija bei daugumos šiame regione dirbančių Vokietijos įmonių perspektyvos buvo vertinamos gerai, jaučiamas žymus atšalimas. „Šie rezultatai patvirtina mūsų pokalbius su šiame regione dirbančiomis įmonėmis. Nuotaikos ne tokios pakilios kaip metų pradžioje, tačiau priežasčių panikai taip pat nėra“, - apklausos rezultatus komentuoja AHK Baltijos šalyse prezidentas Thomas Schöllkopf.

Dauguma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dirbančių vokiškų įmonių kasdieninėje veikloje dar nepastebi tiesioginio neigiamo poveikio, tačiau 44 proc. įmonių Estijoje, 31 proc. Latvijoje ir 38 proc. Lietuvoje įvardijo konkrečias Ukrainos krizės pasekmes. Įmonės, kurių pagrindinės eksporto rinkos yra Rusija ir Ukraina, ypač logistikos ir mašinų gamybos įmonės, praneša apie užsakymų dėl rublio kurso kritimo sumažėjimą ir abiejose šalyse kritusios paklausos. Dauguma įmonių pažymėjo pablogėjusias prekių transporto į Vakarų Europą galimybes dėl mažėjančių atgalinių pervežimų į Rusiją. Turizmo srityje jaučiamas svečių iš už Europos ribų esančių šalių nerimas.

Jeigu galimos ekonominės sankcijos Rusijai būtų įvykdytos, daugiau nei trečdalis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dirbančių įmonių tikisi tolimesnių neigiamų pasekmių: bijomasi tiekimo sustabdymo arba kainų kilimo žaliavoms iš Rusijos, planuotų infrastruktūros projektų, skirtų susisiekimui su Rusija gerinti, vykdymo nutraukimo bei nemokumo atvejų.

 
Nepaisant šių aspektų, visos apklausoje dalyvavusios įmonės nurodė, kad tęs savo veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „Vokiškos įmonės Baltijos valstybėse yra labai susirūpinusios, tačiau jų apsisprendimas dirbti šiame regione yra vienareikšmis. Jis atsispindi visose mūsų vykdytose apklausose per praėjusius dešimt metų, t.y. ir ekonominės krizės metu. Ši nuostata yra pastovi ir dar kartą patvirtina Baltijos valstybių ilgalaikį patrauklumą verslo plėtrai“,- pridūrė AHK prezidentas Thomas Schöllkopf.

Papildoma informacija:
2013 m. pabaigoje Vokietijos įmonių dalis tiesioginių užsienio investicijų sraute Lietuvoje buvo 10,1 proc., Latvijoje - 4,8 proc. ir Estijoje – 2,0 proc. Beveik 90 proc. Vokietijos įmonių, dirbančių Baltijos valstybėse, savo pagamintas prekes bei paslaugas eksportuoja į ES šalis, visų pirma Skandinaviją ir Vokietiją. Apie 10 proc. apklaustųjų įmonių eksportuoja į Rusiją bei kitas NVS šalis.

Daugiau informacijos
Kerstin Leisering, informacijos ir komunikacijos skyrius
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., Tel.: +371 67320724

*Pastaba: išsamius 2014 m. vasario mėn. apklausos rezultatus rasite AHK svetainėje: http://www.ahk-balt.org/publikationen/konjunkturumfrage/

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK)