Šiandien tarptautinė kredito reitingų agentūra Standard&Poor’s (S&P) pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą iš karto net dviem pakopomis – nuo BBB iki A- ir vėl suteikė mums A raidę, kurią buvome ilgokai pamiršę. Istoriškai reitingas buvo aukštesnis tik 2006-2007 m., kuomet A raidė buvo ženklinama be minuso. Pažymėtina, kad jau įsivedusios eurą Latvijos reitingas dabar yra vienu laipteliu mažesnis – BBB+, tuo tarpu iki Estijos investicinio vertinimo trūksta dar trijų laiptelių.

Kad ir kaip banaliai tai beskambėtų, S&P suteikė Lietuvos makroekonominei padėčiai ir ekonominei politikai kokybės ženklą tuo metu, kai tarptautinę ekonominę ir politinę situaciją pavadinti paprasta tiesiog neapsiverčia liežuvis. Pati agentūra savo sprendimą paaiškino tuo, jog 2013 m. Lietuvos ekonomikos plėtros ir viešųjų finansų rezultatai pranoko jos lūkesčius. Jeigu prieš keletą mėnesių nebuvo jokių garantijų, kad Lietuva įgyvendins visus Mastrichto kriterijus ir įsives eurą 2015 m., šiandien tokias abejones galime palikti užpakalinėje kelnių kišenėje. Euro pasirodymas visiškai eliminuos lito ir euro kurso kitimo riziką, o tai leis saugiau jaustis gausioms įsiskolinusiųjų eurais, tačiau gaunančių pajamas litais, įmonių ir namų ūkių gretoms. Be to, sukrėtimų atveju vietos bankams atsivers prieiga prie Europos centrinio banko finansinių išteklių, kurie yra nepalyginami su Lietuvos banko kreditavimo galimybėmis.

Manytume, kad S&P padarė įspūdį ir fiskalinės politikos tęstinumas. 2012 m. pabaigoje pasikeitus vyriausybei, buvo nuogąstaujama, kad keisis ir viešųjų finansų valdymo akcentai, rasis daugiau tiesmukų iniciatyvų per trumpą laiką įgyvendinti daugelį rinkimų programose deklaruotų idėjų. Taip neatsitiko. Dar daugiau – dabartinėse diskusijose dėl minimalios mėnesio algos didinimo, krizės metais sumažintų pensijų kompensavimo, naujų mokesčių lengvatų taikymo nuolat skamba būtinybės išsaugoti šalies finansų tvarumą leitmotyvas. Kol kas sudėtinga surasti bent vieną valdžios sprendimą, kuris buvo įgyvendintas ignoruojant makroekonominio stabilumo aspektą, nors pagundų buvo ne viena.

Ši diržų veržimosi politika nėra kažkoks savitikslis aktas – ji padės apčiuopiamai sumažinti valstybės, įmonių ir namų ūkių skolinimosi išlaidas artimiausioje ateityje. Čia galima pasitelkti Latvijos pavyzdį - pagerinus šios šalies kredito reitingą, ilgalaikių vyriausybės vertybinių popierių vidutinis pajamingumas smuktelėjo nuo 3,78 proc. praėjusių metų spalio mėn. iki 2,87 proc. 2014 m. kovo mėn., t.y. beveik 100 bazinių punktų. Šių metų kovo mėn. analogiškas Lietuvos rodiklis buvo 3,33 proc., tačiau dabar atsiranda realios prielaidos valstybei vėl skolintis pigiau ir „palįsti“ po kaimynų latvių palūkanų normomis, kaip kad buvo 2010-2011 m.
 

SEB Bank