Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius Latvijos Respublikos Seime rytoj vyksiančiame Baltijos Asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto posėdyje pristatys Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją dėl greitojo geležinkelio „Rail Baltica“ linijos plėtros.

„Noriu pabrėžti, kad Lietuvai projektas „Rail Baltica“ buvo ir yra prioritetinis. Esame suinteresuoti tolesne jo plėtra. Džiaugiuosi, kad susitarta, jog Vilnius taps integralia „Rail Baltica“ dalimi ir kad darbo grupėje jau svarstomi Vilniaus prijungimo variantai“, – sako susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Lietuvoje sparčiai įgyvendinamas ES ir valstybės lėšomis finansuojamas projekto „Rail Baltica“ pirmasis etapas nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno. Darbus numatoma baigti 2015 m. pabaigoje: bus įrengta 120 km europinės vėžės, kuri pasieks antrąjį pagal dydį šalies miestą Kauną, o šis taps vienu svarbiausių logistikos mazgų Vidurio ir Rytų Europoje.

Planuojama, kad tarptautinis projektas „Rail Baltica2“ bus įgyvendintas 2024 m. ir europine greitąja geležinkelio vėže sujungs Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos sostines. Pernai rugsėjo 16 d. minėtų valstybių transporto ministrai pasirašė deklaraciją, kurioje buvo sutarta įsteigti Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrą įmonę šiam projektui įgyvendinti.

Šiuo metu trys Baltijos šalys tariasi dėl numatomos steigti „Rail Baltica2“ bendros įmonės akcininkų sutarties. Prieš savaitę Vilniuje, Susisiekimo ministerijoje, vykusių derybų metu sutarta, kad Lietuvos sostinė taps projekto dalimi. 

Projekto bendros įmonės steigėja ir akcininkų sutarties šalimi Lietuvoje jau paskirta ir veikia įmonė – UAB „Rail Baltica statyba“. Lietuvos valstybės biudžete 2014 m. bendros „Rail Baltica2“ įmonės veiklai numatyta 650 tūkst. eurų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija