Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje susitiko LR krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Vizito tikslas – aptarti glaudesnio bendradarbiavimo tarp Uosto direkcijos ir LR krašto apsaugos ministerijos perspektyvas, sprendžiant uostui ir karinėms jūrų pajėgoms aktualius klausimus. Be to, paliestos paieškos ir gelbėjimo funkcijų atlikimo ir tam reikalingų priemonių aktualijos. Šiuo metu už paiešką, gelbėjimo darbus, naftos ir kitų teršalų surinkimą mariose, uoste ir jūroje yra atsakingos trys struktūros – kariškiai, uostininkai ir pasieniečiai.

„Siūlome visoms suinteresuotoms institucijoms susėsti ir apgalvoti geriausią gelbėjimo funkcijų perskirstymo mechanizmą“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje apsilankęs J. Olekas.

Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus pritarė, kad diskusiją reikia plėtoti ir ieškoti geriausių būdų, kurie leistų garantuoti sklandų saugumo užtikrinimą ir jūroje, ir mariose, ir sausumoje. Saugumas – viena iš uosto prioritetinių sričių.

„Net ir planuojant investicijas, mes žiūrime ne tik finansinės grąžos naudingumą, bet ir saugumo faktorių. Pavyzdžiui, 2015–2018 metais planuojame rekonstruoti molus ir tvirtinti Kuršių nerijos šlaitą, taip pat ketinam išgilinti ir išplatinti įplaukos kanalą. Visa tai daroma, kad didiesiems laivams, kurių Klaipėdos uostas sulaukia vis daugiau, būtų garantuotas dar didesnis saugumas“, – sakė A. Vaitkus, LR krašto apsaugos ministrui pristatęs perspektyvinius uosto plėtros planus.

2013 metais Klaipėdos uoste buvo įgyvendintos didžiausios istorijoje investicijos – apie 300 mln. Lt (be PVM), t. y. planas įgyvendintas 97 procentais. Beje, apskaičiuota, kad valstybei investicijos į Klaipėdos uosto infrastruktūrą vidutiniškai atsiperka per 2,5 metų.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija