2013 metais Klaipėdos uoste krauta 33,32 mln. tonų krovinių – tai trečioji vieta geriausiųjų krovos rezultatų istorijoje.

2013 m. sausio–gruodžio mėn. Klaipėdos uoste krauta 33,32 mln. t jūrinių krovinių. Nors tai -5,4 proc. (arba -1,92 mln. t) mažiau nei 2012 metais, ilgalaikės krovos tendencijos rodo augimą – šis krovos rezultatas trečiasis Klaipėdos uosto istorijoje.

Pagrindinės priežastys, lėmusios 2013 m. krovos rodiklius
Naftos produktai sudaro 21,2 proc. bendros Klaipėdos uoste kraunamų krovinių krovos. Šiais metais minėtų produktų perkrauta 7,07 mln. t, t. y. -14,4 proc. arba -1,19 mln. t mažiau nei praėjusiais 2012 m.:

Rusijos naftos produktų eksportas nuslūgo visuose Baltijos šalių uostuose dėl Rusijos suinteresuotumo naftos produktus krauti nacionaliniuose uostuose (ypač Ust Lugos uosto terminaluose);
Rusijai sumažinus naftos tiekimą Mozyrio (Baltarusija) gamyklai, pastaroji sumažino gamybos apimtį, todėl sumažėjo mazuto krova ir per Klaipėdos uostą;
Pasaulinėje naftos produktų rinkoje krito perdirbamos naftos pelningumas – tai sumažino AB Orlen Lietuva perdirbamos naftos apimtį ir tuo pačiu eksportą per Klaipėdos uostą;
Sumažėjusi AB Orlen Lietuva gamybos apimtis taip pat turėjo neigiamą įtaką Klaipėdos uosto rodikliams: uždarius Ukrainos Lisičansko gamyklą, minėta įmonė pradėjo į Ukrainą vežti daugiau benzino ir dyzelino geležinkeliu. Pasikeitus logistikos grandinei, sumažėjo AB Orlen Lietuva krova jūriniu keliu per „Klaipėdos naftos“ produktų terminalus.
2013 m. sausio–gruodžio mėn. Klaipėdos uoste krauta 8,52 mln. t trąšų. Persiskirstymas pardavimų rinkoje tarp Belaruskalij ir Uralkalij lėmė kritusią baltarusiškų trąšų krovą – šių metų trąšų krova nuo praėjusių atsilieka -12,4 proc. arba -1,21 mln. t. Nors ir sumažėjęs, minėtas krovinys uoste išlieka gausiausias – trąšos sudaro 25,6 proc. bendros krovinių apyvartos.

Dėl nuosaikiai augančios Lietuvos ir kaimyninių valstybių ekonomikos konteinerių krova, sudaranti 13,7 proc. bendros uosto krovos, šiais metais stabiliai didėjo: krauta 4,56 mln. t, t. y. +4,6 proc. daugiau nei 2012 m. Palyginti su kaimyniniais Baltijos šalių uostais, Klaipėdos uostas – konteinerių krovos lyderis.

Remiantis bendrovės Ernst & Young duomenimis, 1 tona krovinių, perkrautų per Klaipėdos uostą, valstybės biudžetui užtikrina 11,23 Lt pajamų. Įvertinus 2013 m. krovos rezultatą, galima teigti, kad krovinių, perkrautų Klaipėdos jūrų uoste, srautas sudarė prielaidas valdžios sektoriui (valstybės, savivaldybių, „Sodros“ biudžetams) per įvairius mokesčius gauti 374,2 mln. Lt pajamų.

Klaipėdos uoste 2013 m. pasiektos didžiausios uosto istorijoje investicijos į uosto infrastruktūrą: šiais metais (preliminariais duomenimis) investuota per 330 mln. litų. Pagrindiniai infrastruktūros objektai – laivybos kanalo gilinimas ir platinimas (127,3 mln. litų); keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas (37,58 mln. litų, bendra suma – 103,998 mln. litų); „Smeltės“ laivų apsisukimo rato tobulinimas, pritaikant didiesiems (konteineriniams ir kt.) laivams gilinimo darbai (78,817 mln. litų); krantinių Nr. 7 ir Nr. 8 rekonstravimas (15,88 mln. litų); krantinių Nr. 90–96 rekonstravimas (7,779 mln. litų), kiti objektai (62,6 mln. litų).

Tikėtina, kad 2014 metais jau pajusime pirmuosius šių investicijų grąžos žingsnius dėl žymiai padidėjusių kokybinių uosto parametrų ir išaugusio konkurencingumo. 2014 metais turėtų džiuginti sparti kruizinės laivybos plėtra: ateinantiems metams užsiregistravo 59 kruiziniai laivai, planuojamas kruizinių keleivių skaičius 45 tūkst.

2013 m. pasiekti rekordai:

DAUGIAUSIA METALO ŽALIAVOS IR RŪDŲ (77 000,000 t) IŠGABENO 229,25 m ilgio, 38 m pločio ir 14,92 m grimzlės laivas „Doric Champion“, prisišvartavęs Klaipėdos uoste 2013 m. spalio 3 d.

DAUGIAUSIA KROVINIO (92 315,953 t) IŠGABENO 248,95 m ilgio, 43,8 m pločio ir 14,925 m grimzlės TANKLAIVIS „Aegean Harmony“, apsilankęs Klaipėdos uoste 2013 m. lapkričio 10 d.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas