Mokami keliai Rusijoje
2012 06 20
- Smulkiau
IRU duomenimis, pasaulyje yra apie 23 mln. km kelių, iš kurių 140 tūkst. km. – mokami (0,6 proc.). Daugiausia jų yra Europoje ir JAV. Pasirodė, toks pavyzdys užkrečiamas – Rytų Europoje atsiranda vis daugiau ir daugiau mokamų kelių. Dėl to pradedame naują straipsnių ciklą apie kelių apmokestinimo procesą Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.
„Rusijoje kelių nėra, yra tik vietos, kuriomis galima pravažiuoti“. Šį buvusio Federacijos Tarybos pirmininko teiginį bando paneigti dabartinė Rusijos valdžia. Rusijos transporto ministro Igorio Levitano programoje numatyta, kad iki 2025 metų mokami keliai sudarys 5 proc. visų šalies kelių.
Pradžia galvą laužo
Kelių komercializavimas Rusijoje prasidėjo nesėkmingai. 1992 m. buvo pasirašytas B. Jelcino įsakymas „Dėl automobilių kelių tiesimo ir eksploatavimo komerciniu pagrindu“, o pirmas eksperimentinis mokamas kelias – 18 km magistralės „Don 4“ ruožas – atsirado tik 1998 m. Tačiau vėliau kai kurie regioniniai keliai buvo apmokestinti priešingai įstatymui. Pvz. 2001 m. Pskovo srityje 4 kelio ruožai (160 km.) buvo apmokestinti neatsižvelgiant į įstatymo reikalavimą užtikrinti teisę važiuoti alternatyviu nemokamu keliu. Du tokie ruožai tęsėsi iki Estijos ir Latvijos pasienio, todėl užsienietis, praėjęs muitinį patikrinimą, turėjo tik dvi galimybės: arba mokėti, arba grįžti atgal ir važiuoti aplinkeliu.
Vis tik saviveikla regionuose nesibaigė. Praeitais metais D. Medvedevas pasirašė minėto įstatymo pataisas, kurios leido vietinėms valdžioms iš kiekvieno nemokamo kelio padaryti mokamą. Be to, tarifai nėra reglamentuoti. Kaip rezultatas – mokamų kelių „išdygo“, kaip grybų po lietaus: Altajuje, Chakasijoje, Lipecko, Voronežo, Tambovo, Pskovo srityse.
Kiek šiandien mokamų kelių Rusijoje – niekas turbūt negalėtų tiksliai atsakyti. Federalinės kelių agentūros duomenimis, praėjusių metų viduryje jų buvo virš 450 km, iš jų federalinių kelių – tik 53 km.
„Monstro“ gimimas
Tokia saviveikla privertė Rusijos valdžią priimti sprendimą, kuris, daugelio ekspertu nuomone, padarė tik daugiau žalos kelių statybai. Pasiteisinus kova su korupcija 2001 m. buvo likviduotas Federalinis kelių fondas, o vėliau ir teritoriniai fondai. Kelių statyba buvo įšaldyta – finansavimas nukrito nuo 2,3 iki 1 proc. BVP.
Užsiėmęs ministro pirmininko pareigas V. Putinas ėmė spręsti šią problemą. Galiausiai, 2009 m. buvo įkurtas „monstras“ – Valstybinė kompanija „Rusijos automobilių keliai“ („Avtodor“), kuriai buvo perduotos visos federalinės magistralės. Naujas „Avtodoro“ direktorius S. Kelbakas pareiškė, jog iki 2015 m. visų mokamų kelių ilgis sieks 1,4 tūkst. km., pvz., 700 km. magistralė „Sankt-Peterburgas – Maskva“ bus visiškai mokama. Manoma, kad taip „Avtodor“ galės atsisakyti valstybinės paramos ir pereiti prie savarankiško finansavimosi.
Pagrindinė priemonė – koncesijos
Kelių problemai spręsti V. Putinas ketina taikyti koncesijos mechanizmą. Būtent koncesijos susitarimai turėtų privilioti į Rusijos kelių sektorių privatų ir užsienio kapitalą ir tai greičiausiai padidins mokamų kelių skaičių.
Koncesijų įstatymas buvo priimtas 2005 m. ir pradėtas realizuoti paskelbus kelių statybos konkursą, kurį laimėjo konsorciumas „ZSD-Nevos meridianas“, nutiesęs prie Suomijos įlankos 49 km. magistralę, pavadintą „Vakarinis greitasis diametras“. Ši magistralė jungia Peterburgo uostą su pagrindiniais federaliniais keliais. 2011 m. gegužės mėnesį buvo apmokestintas pirmas šio kelio 6 km ruožas. Tarifas 4 (ir daugiau) ašių vilkikams – 100 rublių.
Ką mano liaudis?
Už mokamus kelius pateikiami 2 argumentai. Valdininkai sako, kad komercinis sektorius leis padidinti kelių finansavimą, pritrauks privatų kapitalą ir užsienio verslininkus. Ekspertai pastebi, kad tarifai turėtų likti pvz., 1 rub./km., nors dabar važiavimas Vakariniu greituoju diametru kainuoja vidutiniškai 4-6 rub./km.
Mokamų kelių priešininkai turi platesnį argumentų spektrą. Pirmas ir labiausiai populistinis iš jų – mokami keliai pažeidžia konstitucinę teisę laisvai judėti. Taip vežėjai turės mokėti du kartus: ir transporto mokestį, ir į mokamo kelio kasą. Kitas argumentas siejamas su korupcija. Dabar kelių statybos sistema griežtai administruojama, todėl pinigai ir užsakymai per valdininkus patenka pas „savus“ žmones. Štai kodėl kelių sektorius tapo šaltiniu pasipelnyti valstybės sąskaita.
Vis dėl to ekspertai bijo, kad visas mokamų kelių pelnas bus skiriamas jų priežiūrai, o nemokami keliai degraduos. Įtariama, kad vietiniai valdininkai tiesiog apmokestins senus nemokamus kelius ir nesirūpins jų priežiūra ir statyba, kaip jau įvyko Pskovo srityje. Taip pat abejojama, ar minėto įstatymo normos nebus pažeistos. Jau dabar Rusijos ministrai pasisako už alternatyvių nemokamų kelių naikinimą ir lankstaus mokėjimo mechanizmo įvedimą.
Post scriptum
Kol verda diskusijos reikia pažymėti, kad de facto visi bendro naudojimo Rusijos federaliniai keliai bus apmokestinti jau po pusės metų. Mokėti už juos reikės vilkikų bendros masės virs 12 t. savininkams. Tam tikslui pasiekti kuriama palydovinė navigacinė sistema GLONASS, kurios pagalba bus galima rinkti mokesčius už faktinę automobilio ridą federaliniais keliais.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|