Kontreileriniai krovinių pervežimai. Perspektyvos
2012 06 04
- Smulkiau
„Lietuvos Geležinkeliai“ kalba apie galimybę iš Lietuvos į Maskvos regioną vykdyti kontreilerinius pervežimus, tai yra ant vagono platformos pakrauti puspriekabę su vilkiku ar be jo. Ar Lietuvoje yra galimybių vykdyti kontreilerinius pervežimus?
Dirbantys rytų rinkoje puikiai žino, kokia ji yra nenuspėjama: jei vienu metu muitinėje eilių nėra, tai po kelių valandų galima įstrigti kelioms dienoms, jei vieną dieną sienos kirtimui užtenka vienų dokumentų, tai po poros dienų muitininkai gali jau reikalauti visai kitokių. „Lietuvos geležinkeliai“ bendradarbiaudami su kolegomis iš Rusijos ir Lietuvos suinteresuotomis organizacijomis planuoja alternatyvų krovinių gabenimą į Rusiją.
Svarbu turėti galimybę vežti tokius krovinius, tai yra įsigyti specialias geležinkelio platformas, kurių Lietuvoje nėra daug. „Lietuvos geležinkelių” Viešųjų logistikos centrų sektoriaus viršininkas Mindaugas Butnorius sakė: „Kol kas pagrindinės problemos, stabdančios šį projektą, kad nėra tinkamos technologijos. Europoje kol kas naudojamos specialios pažemintos geležinkelio platformas, kur su kranu paima puspriekabes ir važiuoja, o čia tokių nelabai yra, todėl tokie pervežimai nelabai vykdomi. Ukrainoje platformų yra bent 100, tačiau iš principo, nelabai jos tinkamos. Tai čia pagrindinė problema,“ – pasakojo M. Butnorius.
Lietuvoje kol kas kontreilerinius pervežimus buvo galima atlikti tik naudojantis traukiniu „Vikingas“. Vežant krovinius kontreileriuose į kainą įskaičiuotas geležinkelio tarifas, geležinkelio išlaidos, susijusių su muitinės procedūromis, padengimo mokestis, krovinių deklaravimo mokestis, kontreilerio aptarnavimas Klaipėdos uoste, kontreilerių vairuotojų vežimas ir keleivinių vagonų, skirtų vairuotojams vežti, rida. Vienos transporto priemonės pervežimas maršrutu Odesa – Klaipėda kainavo 455 JAV dolerius, tačiau šie pervežimai finansiškai nepasiteisino. „Kartu turi važiuoti vilkiko vairuotojas, kuriam mokamas atlyginimas, „Vikingas“ taip pat naudojamas, o tai kainuoja… Manoma, kad tokiu pervežimu bus sutaupoma kuro, tačiau be valstybės subsidijų tai nepasiteisina,“ – dėstė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.
„Linavos“ viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius kalbėdamas apie naująjį sumanymą įžvelgė nemažai pliusų. „Mano nuomone, kontreilerinis krovinių gabenimas padėtų išspręsti ne vieną šiuo metu kylančią problemą kaip leidimų traktavimas, eilės pasienyje, darbo poilsio rėžimas.“
Pašnekovas taip pat pripažįsta, kad kol kas šis projektas yra pradinėje stadijoje ir norint, kad jis virstų realybe reikia nuveikti nemažų darbų. Ar šį projektą pavyks įgyvendinti, priklausys nuo kainos. „Jei pavyks susitarti, kontreileriniai pervežimai gali prasidėti ir po metų, ir po 10, o gali ir visai nebūti. Kalbant apie kryptis, tai būtų Maskva. Vaidotuose galėtų būti įrengtas terminalas.“
Nors toks pervežimo būdas turi daug pranašumų, jei lygintume jį su tradiciniu krovinių vežimu vilkikais, kol kas nei Rusija, nei kaimynystėje esančios Europos sąjungos šalys nėra jam pasiruošę. Anot M. Butnoriaus, vienintelė valstybė, kurioje kontreilerinis pervežimas pasiteisino – Austrija. „Čia valstybė dotuoja tokią paslaugą. „Prie sienos užvažiuoja, pervažiuoja ant platformų šalį ir toliau vėl važiuoja“– sakė N. Butnorius.
Rusija
Patys rusai sieja nemažai vilčių su kontreileriniu krovinių gabenimu, siekdami padidinti ir pagerinti krovinių pervežimų apimtis. Kalbama apie tokių pervežimų pliusus kaip greitesnis krovinio pristatymas, mažiau galimybių jį pažeisti, mažėja aplinkos tarša, tačiau norint pradėti realiai naudoti tokius traukinius, reikia pirmiausiai paruošti infrastruktūrą, numatyti tarifus.
Vyresnysis Rusijos geležinkelių „RŽD“ prezidentas Valentinas Gapanovičius yra pranešęs, kad atlikus apklausas yra nustatyta Rusijoje reikalinga struktūra ir rinkos apimtys.
Geležinkeliais galėtų būti gabenamos masinio naudojimo prekės ir pramonės gaminiai. Skaičiuojama, kad per metus Rusijoje ir į kitas valstybes būtų galima pervežti 40 mln. t. krovinių, o tai būtų apie 2 mln. transporto priemonių.
Praėjusiais metais Rusijos geležinkeliai jau susidūrė su tokia krovinių gabenimo sistema. Jie naudodami suomių platformas vežė krovinius maršrutu Maskva – Sankt-Peterburgas – Helsinkis.
Po šių pervežimų rusai susipažino su tokių platformų eksploatacija, sukūrė techninio aptarnavimo bazę ir netgi pradėjo patys gamintis tokias platformas.
Viena iš esminių kliūčių naujiems pervežimams yra teisinės bazės neapibrėžtumas, kurioje net nėra numatytas toks pervežimo būdas.
Rusų ekspeditoriai ir geležinkelio atstovai siekia, kad būtų sukurta konteinerinių ir kontreilerinių pervežimų plėtros programa, kuri galėtų būti dalis visos transporto sistemos modernizacijos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|