Lietuvos vežėjai atsitiesė po krizės
2012 06 01
- Smulkiau
Šių metų pradžios ekonominiai tarptautinių krovinių vežėjų rodikliai nuteikia pozityviai – nemaža dalis bendrovių susigrąžino 2007-2008 metais turėtas veiklos apimtis, tačiau į ateitį verslininkai žvelgia su atsargiu optimizmu. Vienas iš pagrindinių šios veiklos rodiklių – transporto įmonių pelningumas sudaro apie 5,4 %. Grynasis pelningumas antrus metus iš eilės didėjo ir paaugo kone dvigubai. 2010 metais jis siekė tik 2,8%.
Apie tūkstantį šalies transporto įmonių ir apie 20 tūkst. transporto priemonių jungianti Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ atliko savo narių kasmetinę apklausą, kurios rezultatai rodo, jog sektorius vėl dirba įprastu ritmu.
Didesnioji dalis arba 87% pateikusių duomenis įmonių praėjusius metus baigė pelningai ir šiais metais išlaikė rentabilią veiklą. 2009 m. – tik 40% įmonių dirbo pelningai.
Pernai apyvarta vidutiniškai vienoje krovininio transporto įmonėje sudarė apie 6,85 mln. litų ir lyginant su 2010 m. išaugo 1 mln. litų.
„Teigiamos tendencijos leidžia atsargiai viltis, jog šiuos metus baigsime nepatyrę didelių nuostolių ir sustiprėsime“, – vežėjų perspektyvas vertina asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Tuo pačiu jis nuogąstavo dėl augančių transporto įmonių veiklos sąnaudų. Pasak jo, didžiausią jų dalį sudaro išlaidos degalams, draudimui, parko nusidėvėjimui atstatyti. Jos ūgtelėjo daugiau kaip 11%. Transporto bendrovių išlaidos vienam kilometrui vidutiniškai sudaro 2,43 Lt., o 2010 m. jos siekė 2,16 Lt.
Asociacijos „Linava“ finansinės-ūkinės veiklos rodikliai taip pat atspindi pagerėjusią situaciją rinkoje. Pernai asociacija uždirbo 3,75 mln. litų, o šių metų pirmąjį ketvirtį pajamas padidino dar apie 3 mln. litų.
Padedama bendrovės „Edukacijos ir tyrimų centras“ asociacija „Linava“ atliko ES fondų remiamą „Transporto sektoriaus eksporto galimybių studiją“, kuri skirta didinti vežėjų paslaugų eksporto potencialą – užmegzti ilgalaikius bendradarbiavimo ryšius su užsienio partneriais, užtikrinti nuolatinį paslaugų eksportą į užsienio rinkas. Joje atsispindi naujausios kelių transporto sektoriaus veiklos tendencijos ir pagrindinės problemos.
Vežėjai vis dar skundžiasi dideliu vairuotojų trūkumu, darbuotojai nėra tinkamai parengiami darbo rinkai, todėl būtina kelti jų kvalifikaciją ir pritraukti jaunus specialistus. Iki šiol vairuotojų trūkumas tebėra sprendžiamas samdant užsieniečius.
Transporto įmones neramina padidėję mokesčiai kelių naudotojams, tačiau viena iš opiausių Lietuvos vežėjų verslui problemų yra išaugę sunkiojo transporto draudimo kainos. Jos kyla ir nėra adekvačios lyginant su kaimyninėse rinkose esančiomis tų pačių draudimo rūšių kainomis.
Nerimą šalies vežėjams kelia ir leidimų gabenti krovinius į kitas šalis naudojimas. Daugiausiai problemų jiems kyla Rusijoje, Lenkijoje ir Italijoje. Dėl skirtingo trečiųjų šalių leidimų traktavimo, šiose šalyse ir didelių baudų už netinkamą leidimų naudojimą tenka bylinėtis.
Tyrimo metu įvertintos ir Lietuvos transporto sektoriaus eksporto galimybės penkiose užsienio rinkose – Vokietijoje, Rusijoje, Belgijoje, Prancūzijoje bei Italijoje. Vežėjų manymu, ES direktyvų ir jų integravimo į Lietuvos teisinę sistemą reikšmė įmonių konkurencingumui yra santykinai maža, nes kiekvienoje iš minėtų rinkų yra specifinių reikalavimų, kuriuos būtina žinoti.
Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|