Vos prieš kelerius metus Klaipėdos uostas, patvirtinęs žaliojo uosto koncepciją, kėlė ambicingą tikslą tapti vienu pažangiausių ir tvariausių Europos uostų. Tai, kas kadaise buvo vizija, šiandien jau virsta realybe. Po trejų metų kryptingų pastangų, Klaipėdos uostas drąsiai gali save vadinti žaliosios transformacijos lyderiu Baltijos jūros regione. Vykdomi projektai ne tik mažina poveikį aplinkai, bet ir formuoja švaresnės uosto ateities kryptį.

„Klaipėdos uostas jau seniai yra daugiau nei tik krovininių laivų stotelė – mes aktyviai investuojame į žaliąsias technologijas ir darnius sprendimus, kurie ne tik mažina poveikį aplinkai, bet ir kuria naujas galimybes verslui. Tvarumas šiandien nėra pasirinkimas – tai mūsų ateities kelias, kuriuo drąsiai žengiame“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Klaipėdos uostas – pirmasis tarp Baltijos valstybių ir vienas iš 36 uostų Europoje, turintis uosto aplinkosaugos vadybos sistemos (PERS) sertifikatą. Vienintelis jūrų uostams skirtas aplinkosaugos standartas įpareigoja juos siekti ilgalaikio tvaraus vystymosi ir aktyviai mažinti poveikį aplinkai. Šio sertifikato suteikimas Klaipėdos uostui – kartu ir įrodymas, kad tvarumo kelionėje jis žengia tvirtus žingsnius, ir tarptautinis palaikymas.

Pagal Klaipėdos uostui praėjusių metų balandį suteiktą PERS (angl. Port Environmental Review System) sertifikatą jis įsipareigojo vykdyti detalią laivų, technikos ir transporto išskiriamų emisijų stebėseną. Suomijos įmonei „Gisgro“ priklausanti programinė įranga, naudodama įvairias sistemas ir duomenis, pagal Europos aplinkos apsaugos agentūros apskaitos metodiką apskaičiuoja Klaipėdos uoste viešėjusių laivų, dirbančios technikos ir transporto išskiriamas emisijas, atlieka šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio matavimus.

Remiantis Klaipėdos uosto veiklos poveikį vertinusių mokslininkų išvadomis, prie emisijų mažinimo žymiai prisidėtų elektros tiekimo į laivus infrastruktūra krantinėse. Klaipėdos uoste šiuo metu jau ruošiama infrastruktūra, Estijoje komplektuojama įranga ir kitamet jau pradės veikti pirmosiosios keturios elektros nuo kranto stotelės į Klaipėdos uostą plaukiantiems „DFDS Seaways“ ir „TT-Line“ keltams. Tačiau krantinių elektrifikacija numatyta ir tose krantinėse, prie kurių švartuojami konteinerius gabenantys laivai bei kruiziniai laineriai, taip pat Klaipėdos uosto laivynas. Visą numatytą uosto krantinių elektrifikavimo projektą tikimasi baigti 2028 m.

Anot mokslininkų, perėjimas prie vandenilio ir kitų alternatyvių degalų rūšių leistų artėti net prie nulinių emisijų. Uosto direkcija, siekdama mažinti savo veiklos poveikį, nusprendė atnaujinti uosto laivyną – statomi du hibridiniai locmaniniai kateriai ir atliekas iš kitų į uostą atplaukiančių laivų rinksiantis pirmasis šalyje žaliuoju vandeniliu varomas laivas. Visi jie iki metų pabaigos jau turėtų pradėti dirbti Klaipėdos uoste.

Žaliuoju vandeniliu atliekų surinkimo laivą aprūpins uoste įgyvendinamas pirmasis Baltijos šalyse žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo projektas. Likusi pagaminto vandenilio dalis bus panaudota kitoms laivų, uosto technikos, geležinkelio ir sausumos kelių transporto priemonėms užpildyti. Žaliasis vandenilis bus prieinamas ir asmeniniams automobiliams papildyti.

Kad Klaipėdos uostas – vienas pažangiausių ir aktyviausių Europos jūrų uostų aplinkosaugos srityje, įrodo ir Singapūro laivybos įmonės „X-Press Feeders“ sprendimas praėjusiais metais įtraukti Klaipėdos uostą į laivybos maršrutą, kuriuo kursuoja žaliuoju metanoliu varomi konteinerius gabenantys laivai. Uoste taip pat reguliariai lankosi kompanijos „CMA CGM“ konteinerius gabenantis laivas, kuris varomas SGD kuru, taip pat „TT-line“ keltas, varomas SGD kuru.

Aplinkai draugiškus sprendimus savo kasdienėje veikloje aktyviai taiko ir uoste veikiančios krovos, laivų statybos ir remonto įmonės. Šių metų pradžioje Uosto direkcija įteikė apdovanojimus įmonėms, pernai žengusioms ryškiausius žingsnius tvarumo kelyje. Klaipėdos konteinerių terminalas pernai investavo beveik 22 mln. eurų į modernią krovos techniką, visiškai automatizavo autotransporto, gabenančio konteinerius, srautų valdymą, įgyvendindamas pirmąjį tokios apimties projektą Klaipėdos uoste. Malkų įlankos terminalas praėjusiais metais investavo į tvarų cemento transportavimo sprendimą ir įsigijo 16 naujų cisterninių konteinerių. Cemento konteinerių gabenimas geležinkeliais yra realus žingsnis tvarumo link, kuris prisideda prie kelių spūsčių mažinimo, nes mažėja sunkiojo kelių transporto srautas. Šis cemento transportavimo būdas leidžia užtikrinti nepertraukiamą krovinio pristatymą ilgalaikiam partneriui „Heidelberg Materials Lietuva Cementas“ į intermodalinius terminalus Kaune ir Vilniuje. Šalto ir sauso sandėliavimo, logistikos ir krovos operacijas uoste vykdanti įmonė „Nordnix“ įgyvendina projektą, kuriuo šaldymo metu išgaunama šiluma naudojama šildyti.

Šaltinis, KVJUD