Ar mums vis dar reikia įmonių, komandų vadovų? Jei taip, kokia yra jų funkcija šiandienos ir rytojaus pasaulyje, kai vis didesnė komandos dalis keliasi dirbti iš namų ar kokios egzotiškos salos, vadyba ir projektų valdymas vis dažniau patikimi įvairiems išmaniems įrankiams, o kokybės kontrolę puikiai gali atlikti dirbtinis intelektas?

Vis išgirstame kalbant, kad dirbtinis intelektas netrukus atims vienų ar kitų specialistų darbus. O kas nutiks vadovams? Užbėgdamas už akių skubu nuraminti: neatims. Tačiau lyderystė bus kitokia, ji jau šiandien turi transformuotis kartu su besikeičiančia realybe.

Susiduriu su dešimtimis vadovų, padėdamas bendrovėms išgyventi skaitmenines transformacijas. Kiekvienas pokalbis, diskusija su jais bei komandos veiklos stebėjimas iš šalies leidžia man užtikrintai teigti, kad lyderystė skaitmeniniais laikais yra kur kas daugiau nei technologijų išmanymas ar komandos rezultatų kontrolė. Šiandieniniame pasaulyje, kai darbas vyksta prie ekranų, o bendradarbiavimas apima įvairius žemynus, kaip niekada svarbu, kad lyderiai taptų jungtimi, vienijančia visus elementus ir skatinančia dirbti išvien.

Demonstruokite atvirumo pokyčiams pavyzdį

Kiekvienas geras vadovas žino: sparčiai besikeičiančio pasaulio konkurencinėje kovoje laimės tos įmonės, kurios bus lanksčiausios ir atviriausios pokyčiams, juos įsileis pirmosios. Čia lyderio rolė yra kertinė.

Sėkmingas šių laikų vadovas visų pirma turi mokytis lankstumo: prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių, nežinomybės ir naujų žaidimo taisyklių. Puikų to pavyzdį per pastarąjį dešimtmetį pademonstravo „Microsoft“ vadovas Satya Nadella, lankstumu paversdamas savo bendrovę debesijos paslaugų lydere. Kaip? S. Nadella skatino mokymosi kultūrą, kurioje komandos pirmenybę teikė tobulėjimui ir mokymuisi iš klaidų, o ne būtinybei visada būti teisiais.

Lankstumo vadovams ir jų vadovaujamoms bendrovėms reikėjo visada, tiesiog šiandien jie vyksta greičiau nei bet kada anksčiau. Tai vis dar sulaukia itin didelio pasipriešinimo Lietuvos verslo pasaulyje, tačiau tais atvejais, kai į naujus iššūkius bei galimybes atviriau žiūri vadovas, paprastai lengviau prisitaiko ir jo komanda.

Prisitaikymas – tai nebūtinai nuolatiniai pokyčiai. Tai yra gebėjimas matyti galimybes ir veikti greitai.

Naudokitės DI ir kitais išmaniais sprendimais, tačiau nepamirškite žmogiško ryšio

Dirbtinis intelektas (DI) ir tokios skaitmenizacijos sprendimai kaip „Odoo“ verslo valdymo sistema ar kiti organizacinės vadybos įrankiai yra tai, kas šiandien iš esmės keičia lyderystę. Šios technologijos padeda mums priimti duomenimis paremtus sprendimus ir tiksliai prognozuoti rezultatus užuot kliovusis tik patirtimi, nuojauta ar savo vizija.

Tačiau labai svarbu šią „super galią“ ir toliau derinti su žmogišku požiūriu. Pavyzdžiui, „Google“ naudoja DI projektų valdyme, paskirstant užduotis pagal darbuotojų stiprybes. Jei tai atrodo pernelyg futuristiška, pradėkite nuo paprastesnių dalykų: pavyzdžiui, leiskite „ChatGPT” įvertinti jūsų pardavėjo siunčiamą laišką klientui. Nustebsite, kaip kartais laiško tekste stokojame paprasčiausio pasitikėjimo savimi, o štai DI tai ištaiso įterpdamas pasiūlymą į laiško tekstą „Man būtų didelė garbė padėti jūsų įmonei išspręsti šią problemą su mūsų X paslauga”. Puikus sprendimas, leidžiantis taupyti laiką ir pinigus. Tai daryti mokau ir įmones Lietuvoje: tokie įrankiai, kaip „ChatGPT“ gali supaprastinti ir pagreitinti jūsų darbą, padėti greičiau surinkti informaciją ar atlikti užduotį, tačiau jie nesukurs verslo ambicijos, nepakeis jūsų noro keisti pasaulį, sukurti jame ką nors naujo ar tiesiog motyvuoti savo komandą.

Paprasčiau tariant, leiskite DI apdoroti duomenis, kad galėtumėte sutelkti dėmesį į žmones, viziją ir ateitį.

Ugdykite pasitikėjimo kultūrą, būkite atviri ir skaidrūs

Skaitmeniniame amžiuje pasitikėjimas tampa būtinybe – ypač kai dauguma sąveikų vyksta virtualioje erdvėje. Susiduriu su atvejais, kai nuotolinis darbas kelia vadovams norą didinti kontrolę: labiau stebėti, sekti, sukurti daugiau atsiskaitymo mechanizmų.

Tuo tarpu pasitikėjimo kultūra veikia visai priešingai: ji visų pirma reiškia įmonės, vadovo atvirumą ir atskaitingumą komandai. Tai leidžia žmonėms pasitikėti vieni kitais ir savo įmone net per atstumą, jausti ryšį, suprasti kartu siekiamą tikslą bei labiau įsitraukti į kasdienius darbus.

Atvirumo politikos radikalais jau daugiau nei prieš dešimtmetį pasaulyje tapo „Buffer“, socialinių tinklų valdymo įrankį kūręs startuolis. Būdami visiškai nuotolinė įmonė, jie jau dešimtmetį atvirai dalijasi viskuo: nuo atlyginimų iki įmonės metrikų. Visi darbuotojai žino viską apie vieni kitų rezultatus, darbo valandas, motyvacines sistemas ir net miego ritmus. Jie dalyvauja įmonės sprendimų priėmimo procese ir pokyčiuose.

Šia kryptimi pastaraisiais metais juda ir kitos įmonės, tarp jų – tokie žinomi vardai kaip „BBC“. Vadovai renkasi atvirumą, nes tai -  ne tik skaičiai, tai pasitikėjimo pagrindas. Kai darbuotojai mato tokį atvirumą, jie jaučiasi labiau įsitraukę.

Mokykitės naudotis išmaniais įrankiais greičiau, nei tai daro jūsų konkurentai

Skaitmeninis raštingumas šiais laikais yra būtinas, jis tampa toks pat savaime suprantamas, kaip gebėjimas skaityti ar rašyti. Vadovai, nesuprantantys savo komandų naudojamų priemonių, negali vadovauti efektyviai. Pavyzdžiui, pasaulį uždominavusi prekybos internetu galiūnė „Amazon“ ir toliau itin pabrėžia skaitmeninių įgūdžių ugdymą visoje komandoje: ne tik tarp specialistų, bet ir vadovų, taip skatindama visą komandą nuolat tobulinti gebėjimus.

Šių laikų vadovas visų pirma yra pokyčių, išmanumo vėliavnešys. Žmogus, kuris savo pavyzdžiu įkvepia darbuotojus išbandyti naują įrankį, išmokti juo naudotis ir pritaikyti jį savo kasdienybėje. Esu tikras, kad, ieškant naujų vadovų, šis kriterijus jau netrukus atsiras visų akcininkų lūkesčių sąrašuose.

Jei nemokate naudotis priemonėmis patys, ribojate ir savo komandos potencialą.

Šaltinis, Flow PR