Pirmajame Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo juo punktų projekte padėti vieni svarbiausių parašų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė sutartį su „MT Group“, kuri tieks žaliojo vandenilio gamybos ir stacionarios viešojo pildymo stotelės įrangą, ją montuos ir atliks visus paleidimo bei derinimo darbus.

„Dar viena aplinkai draugiška energijos rūšis ateina į Lietuvą. Po poros metų turėsime ne tik saulės, vėjo ar kitų atsinaujinančių energijos šaltinių pagalba pagamintą elektrą, bet ir žaliąjį vandenilį. Esame pasiryžę ne tik kurti energiją, kuri mažins poveikį aplinkai, bet ir prisidėti prie Lietuvos ir Europos švarios energetikos plėtros, įgalinant vandenilį kaip tvarų energijos šaltinį mūsų laivams, transportui bei pramonei“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Žaliąjį vandenilį Klaipėdos uoste gaminti ir tiekti planuojama 2026-aisiais. Šiuo metu vyksta teritorijos projektavimo darbai, artimiausiu metu bus paskelbtos viešųjų pirkimų procedūros aikštelės, kurioje stovės vandenilio gamybos įranga, darbų rangovui parinkti.

Klaipėdos uoste žaliasis vandenilis bus gaminamas elektrolizės būdu – naudojant polimerinių elektrolitų membranos (PEM) tipo elektrolizerį. Vandenilio gamybos įrangai Klaipėdos uoste planuojamas elektros poreikis – iki 3 MW. Per parą čia planuojama pagaminti apie 500 kilogramų vandenilio, o per metus – iki 127 tonų.

Europoje šiandien veikia apie 200 papildymo vandeniliu stotelių, juo varomi laivai, automobiliai ir kitos transporto priemonės, vandenilis testuojamas ir gyvenamiesiems namams šildyti. Klaipėdos uoste pagamintas žaliasis vandenilis, visų pirma, bus naudojamas uosto reikmėms: statomas atliekoms iš uosto išplaukiančių ir į uostą atplaukiančių laivų surinkti skirtas laivas, jis bus varomas uoste pagamintu žaliuoju vandeniliu. Likusi pagaminto vandenilio dalis bus panaudota kitoms laivų, geležinkelio ir sausumos kelių transporto priemonėms užpildyti. Vandenilis bus prieinamas viešajam transportui ir asmeniniams automobiliams papildyti. Yra pasirašytas susitarimas su viena iš Klaipėdos uoste veikiančių krovos kompanijų, kuri norėtų savo lokomotyvui naudoti vandenilį. Kai kurios įmonės rodo susidomėjimą, nes mato potencialą ir ateityje planuoja naudoti vandenilį savo transporto parkuose.

Poveikio aplinkai vertinimo procedūros šiam projektui baigtos šių metų gegužę. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai pritarė žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo projektui Klaipėdos uoste. Įranga bus diegiama ir žaliasis vandenilis gaminamas Uosto direkcijos laivyno bazėje (Nemuno g. 40, Klaipėda). Taip pat jau gautas pritarimas žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos ir papildymo punktų Klaipėdos uoste projektiniams pasiūlymams.

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje pateikiama, kad vienam kilogramui vandenilio pagaminti reikia apie 22–23 litrų vandens. Per parą Klaipėdos uoste pagaminti 500 kilogramų vandenilio prireiks maždaug 11 m3 vandens. Įrangai dirbant visu pajėgumu ir per metus pagaminant apie 127 tonas vandenilio, vandens poreikis sieks apie 4 200 m3. Į šį kiekį įskaičiuotas vanduo, skirtas vandenilio gamybai, vandens demineralizacijai ir įrenginiams aušinti. Jei šį sunaudojamo vandens kiekį palygintume su standartine automobilių plovykla, žaliojo vandenilio gamyba uoste sunaudos maždaug 10 kartų mažesnį vandens kiekį nei plovykla.

Sutarties, kuria rangovas įsipareigoja pristatyti žaliojo vandenilio gamybos ir viešojo pildymo stotelės įrangą, įdiegti elektros, automatikos bei saugos sistemas, taip pat atlikti visus paleidimo bei derinimo darbus ir užtikrinti gamyklos garantinę priežiūrą pirmuosius dvejus metus, suma siekia 8,7 milijonus eurų be PVM.

„Klaipėdos uostas, kaip strateginis šalies transporto mazgas, turi didelį potencialą tapti Baltijos regiono šalių žaliųjų technologijų flagmanu. Džiaugiamės, kad MT Group buvo pasirinkta vykdyti vieną pirmųjų Baltijos šalyse žaliojo vandenilio gamybos projektų, kuris bus statomas Klaipėdos uoste. Sveikiname Klaipėdos uosto tvirtą ryžtą eiti tvarios žaliosios energetikos ir klimato kaitos pokyčių keliu, ypatingai imantis lyderio pozicijos, įgyvendinant pirmąjį pilotinį projektą, kuris bus etalonas kitiems vandenilio projektams regione. Vykdydami šį projektą pasitelksime pažangiausias technologijas, kurios ne tik užtikrins maksimalų žaliojo vandenilio stoties pajėgumą, bet ir atitiks griežčiausius saugumo ir kokybės reikalavimus“, – teigia „MT Group“ vadovas Mindaugas Zakaras.

Žaliojo vandenilio gamybos ir pildymo juo stotelių projektai Klaipėdos uoste iš dalies bus finansuojami 2021–2027 metų Europos Sąjungos investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Bendra vandenilio gamybos ir papildymo juo stotelių projektų vertė, planuojama, sieks apie 10,5 mln. Eur, ES lėšomis bus finansuojama apie 6 mln. Eur.

Vandenilis (H2) – bespalvės, bekvapės dujos. Tai labiausiai visatoje paplitęs cheminis elementas. Dažniausiai vandenilis sudaro įvairius cheminius junginius su kitais elementais – jis yra pagrindinis vandens, mineralų ir rūgščių elementas. Šiandien vandenilis, kaip aplinkai draugiškas kuras laivams, vilkikams, automobiliams, įvairiai technikai ir net namams šildyti, įsitvirtina visame pasaulyje vis sparčiau.

Šaltinis, KVJUD