Audrius Grinys, „Longrun“ skaitmeninės transformacijos strategas

Ar žinote, kokia yra viena iš dažniausių verslo pasaulyje kylančių problemų priežasčių? Skamba banaliai, bet tai yra paprasčiausio pokalbio, dialogo trūkumas. Tuo, kaip svarbu yra kalbėtis ir klausytis, kiekvienas galime įsitikinti kasdien: užtenka pažvelgti į Lietuvos ar bene bet kurios kitos pasaulio valstybės valdančiųjų problemas. Visuomenė jaučiasi neišgirsta, su ja pakankamai nesitariama, todėl atsiranda pasipriešinimas.

Komunikacijos ypatingai prireikia įvedant ką nors naujo, keičiantis. Įmonių vadovai, pradėję transformacijas prieš tai tinkamai neparuošę savo komandos, dažnai susiduria su abejingumu, nenoru bendradarbiauti ar net aktyviu oponavimu, net kai pokyčiai yra būtini. Vienas iš didžiausių ir labiausiai neišvengiamų pastarojo meto pokyčių – skaitmenizacija. Ji gali dešimtis kartų padidinti efektyvumą, apyvartą bei pelningumą, tačiau turime jau ne vieną žinomą pavyzdį, kai bandymai skaitmenizuoti įmonės veiklą baigėsi visiška nesėkme.

Taip nutinka, nes iš prigimties esame linkę priešintis pokyčiams, kurie kelia nesaugumo jausmą. Kai įmonėje įvedamos naujos technologijos ar darbo metodai, darbuotojai gali jausti, jog jų įprasta rutina bus sujaukta, o kompetencijos gali tapti nereikalingos. Psichologai šį reiškinį vadina „nuostolių vengimu“: žmonės labiau bijo prarasti tai, ką jau turi, nei siekia potencialios naudos.

Žmogiška klaida gali kainuoti milijonus

Puikus pavyzdys – verslo bendruomenėje jau ne vienerius metus plačiai aptarinėjama „General Electric“ skaitmeninė transformacija, pradėta 2011 metais. Bendrovė skelbė ambicingus tikslus: pertvarkyti veiklos procesus, auginti efektyvumą ir net sukurti savo nuosavą „pramoninį internetą“. Tačiau vadovų komanda nepaisė esminio dalyko – darbuotojų paruošimo. Trūko aiškios vidinės komunikacijos apie tai, kaip šie pokyčiai paveiks kasdienį darbą ir kokią naudą atneš. Trūko tikslaus išankstinio planavimo ir lūkesčių valdymo. Tai sukėlė natūralų darbuotojų pasipriešinimą – jie bijojo dėl savo darbo vietų ir neaiškių ateities perspektyvų. Galiausiai nepavykusi transformacija „General Electric“ atnešė, kaip skelbiama, apie milijardo dolerių nuostolius​.

Verslo konsultacijų bendrovės „McKinsey“ 2022 metų tyrimas taip pat patvirtina šį reiškinį – 70 proc. skaitmeninių transformacijų žlunga būtent dėl žmogiškųjų veiksnių, nes sėkmei neužtenka vien tik investuoti į technologijas. Jei darbuotojai nėra įtraukti ir informuoti apie procesus, pokyčiai tampa sunkiai įgyvendinami.

Tad ką daryti?

Visų pirma, labai svarbu suprasti, kad skaitmenizacija – tai ne technologinis, o kultūrinis pokytis įmonės veikloje. Išmanūs sprendimai, tinkamai įdiegti ir įdarbinti, gali iš esmės pakeisti bendrovės darbo ritmą, logiką ir principus. Todėl labai svarbu, kad juos pirmiausia suprastų ir jais patikėtų komanda.

Kartu su klientais įgyvendinome ne vieną sėkmingą skaitmeninę transformaciją ir visų jų metu bendrovių vadovai ar už pokyčius atsakingi komandos žmonės vadovavosi keliais svarbiausiais principais.

Visų pirma, aiški komunikacija. Pirmas žingsnis yra paaiškinti darbuotojams, kodėl įmonė įveda skaitmeninius pokyčius. Turi būti labai aišku kiekvienam komandos nariui, kaip tai paveiks kasdienį jo darbą ir kokią asmeninę bei komandinę naudą tai atneš. Pokalbis turi vykti dviem kryptimis: svarbu sukurti erdvę diskusijai, klausimams, nerimo išsklaidymui.

Antra, darbuotojų įtraukimas. Leiskite komandoms dalyvauti procese ir net skatinkite jas tai daryti, klausykite jų nuomonės ir suteikite galimybę įnešti savo indėlį į pokyčių planavimą. Darbuotojai, kurie jaučiasi įtraukti, yra labiau linkę priimti pokyčius ir mažiau bijo dėl savo darbo vietų.

Investuokite į mokymus. Vienas iš didžiausių iššūkių, susijusių su skaitmenizacija, yra įgūdžių trūkumas. Suteikdami darbuotojams galimybę mokytis naujų įgūdžių, padėsite jiems jaustis užtikrintiems ir pasiruošusiems naujoms technologijoms.

Galiausiai, rodykite asmeninį pavyzdį. Vadovai turi pirmieji priimti ir naudoti naujas technologijas, parodydami, kad jie patys tiki šių pokyčių nauda. Jei vadovai aktyviai demonstruoja technologijų vertę, darbuotojai greičiau seks jų pavyzdžiu.

Labai svarbu, kad visa įmonės komanda aiškiai žinotų pokyčių įgyvendinimo planą, laikotarpius ir naudas. Visa tai procesą padaro kur kas mažiau skausmingą, o dažnu atveju – net motyvuoja aktyviai įsitraukti į naujų dalykų mokymąsi.

Viena iš karštų skaitmenizacijos temų: dirbtinis intelektas

Skaitmenizacija apima įvairių sistemų diegimą, bet esminis pokyčių tikslas: didinti efektyvumą, mažinti darbo naštą ir krūvį darbuotojams, greitinti procesus, atsisakyti perteklinių darbų. Pavyzdžiui, tokios verslo valdymo sistemos kaip „Odoo“ padeda įmonėms automatizuoti kasdienes užduotis ir geriau valdyti finansus, atsargas bei personalo procesus. Tai ne tik sutaupo laiko, bet ir palengvina darbo krūvį, leidžiant jiems daugiau dėmesio skirti strateginiams sprendimams ar klientų aptarnavimui. „Odoo“ verslo valdymo sistema yra vienas iš gerų pavyzdžių, kaip skaitmeniniai sprendimai gali padidinti įmonės efektyvumą, mažinant kasdienių užduočių skaičių.

 Itin reikšminga šio pokyčio dalimi pastaraisiais metais tapo ir dirbtinio intelekto (DI) įrankiai.

Pernykštis verslo konsultantų  „PwC“ tyrimas parodė, kad DI naudojimas darbe pastaraisiais metais išaugo 25 proc. ir auga toliau, o jo populiarėjimas apima ne tik technologijų bendroves, bet ir tokius sektorius kaip finansai ar mažmeninė prekyba. Pavyzdžiui, JAV finansų galiūnė „JPMorgan Chase“ skelbia per metus DI pagalba sutaupantys daugiau nei 360 000 darbo valandų vien teisinių dokumentų peržiūrai. Šiandien tokių pavyzdžių įvairiausia veikla užsiimančiose bendrovėse jau rastume daugybę.

Tačiau svarbiausia, kad visi komandos nariai suprastų – DI nėra priešas. Darbuotojai dažnai bijo, kad jis atims jų darbo vietas, užuot priėmę tai kaip išmanų sprendimą jų darbui palengvinti.

Šaltinis, Flow PR