Klaipėdos universiteto mokslininkai vertino Klaipėdos uosto veiklos, transporto ir laivybos emisijas į aplinką bei pateikė rekomendacijas. Anot mokslininkų, ateityje perėjimas prie vandenilio ir kitų alternatyvių degalų rūšių  leistų artėti prie nulinių emisijų.

Atliekant vertinimą, buvo tiriama laivybos išmetamųjų medžiagų – anglies monoksidų, sieros dioksidų, kietųjų dalelių ir kitų bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų – emisijos. Buvo vertinamos ir Klaipėdos uosto įmonių bei uosto transporto emisijos į aplinkos orą. Tyrimas atliktas vadovaujantis Europos aplinkos apsaugos agentūros patvirtinta oro teršalų emisijų skaičiavimo metodika.

„Atliekant detalų vertinimą, buvo surinkta patikima medžiaga iš įvairių šaltinių – laivų, autotransporto, geležinkelių transporto, terminalų. Vertinimo metu buvo nustatyti išmetimų į aplinką ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai. Visgi, mažinant emisijas į aplinką, daugiausiai dėmesio reikėtų sutelkti į laivybą. Tai dar kartą įrodo, kad Uosto direkcijos kryptis yra teisinga, pasirenkant Europos ateities degalų – žaliojo vandenilio – gamybą, taip pat įrengiant elektros tiekimo į laivus infrastruktūrą, jiems stovint prie krantinių. Taip tikimės pasiekti rezultatą, kuris reikšmingai pakeis išmetimų į aplinką paveikslą", – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Didžiausią dėmesį mažinant šiltnamio efektą sukeliančias emisijas būtina sutelkti į laivybą, ypač laivų manevravimo metu bei laivams stovint prie krantinių. Atliktame vertinime nurodoma, kad elektrifikuojant krantines ir įrenginius emisijų išmetimas į aplinką mažės, prie to prisidės ir perėjimas prie alternatyvių degalų rūšių. O ilguoju laikotarpiu, ateityje naudojant alternatyvius degalus, pvz., vandenilį,  amoniaką ir pan., leistų pasiekti nulines emisijas. Pabrėžiama, kad tokie degalai, pvz., vandenilis, yra visos Europos siekiamybė.

Uosto direkcija ruošiasi įrengti elektros tiekimo laivams nuo kranto (angl. on-shore power supply) infrastruktūrą – elektros įkrovimo stoteles ro-ro terminaluose, kad į uostą atvykę keltai galėtų prisijungti prie tiekiamos elektros tinklo ir stovėdami uoste išjungti variklius. Taip pat rengiamasi įgyvendinti vandenilio gamybos projektą.

„Žinoma, analizė rodo, kad išmetamų dujų susidaro ir iš automobilių, geležinkelio, uosto vykdomos veiklos. Taip pat čia matome visą paketą priemonių, kurios palaipsniui bus diegiamos Klaipėdos uoste pagal geriausius pavyzdžius, kurie yra taikomi kituose uostuose. Vienas iš mūsų tikslų yra ne trumpalaikiai matavimai, o įdiegti automatinę išmetamųjų dujų matavimo sistemą, kuri nuolat teiktų analizę ir leistų priimti atitinkamas priemones", – pabrėžia A. Latakas.

Vertinimą atlikę mokslininkai rekomenduoja dar kartą apsvarstyti uoste esamų monitoringo daviklių vietas siekiant geresnių rezultatų. Taip pat rekomenduojama įdiegti automatizuotus stebėsenos ir kontrolės įrankius realiu laiku bei kitas priemones. Anot A. Latako, atliktas vertinimas tampa tam tikru atskaitos tašku, leisiančiu matyti pokytį ateityje.

Artimiausiu metu su atliktu tyrimu bus supažindintos uoste veikiančios įmonės, kurios savo ruožtu, ypač pastaraisiais metais, diegia naujausias, aplinkai draugiškas technologijas.

Šaltinis, KVJUD