Klaipėdos uoste po kelerių metų planuojama pradėti gaminti žaliąjį vandenilį. Tai pirmasis toks projektas uostamiestyje, kuris neabejojama, prisidės prie CO₂ išmetimų į aplinką mažinimo. Klaipėdos uoste planuojamo vandenilio pildymo punktų įrengimo projektui skirta Europos Sąjungos (ES) lėšų.

„Vis aktyviau skatinamas perėjimas prie neutralumo klimatui ir gamtai, kitos globalios tendencijos įpareigoja Klaipėdos uostą, organizuojant tolesnę veiklą, vykdant plėtrą, atsižvelgti į aplinkos būklę ir nuolat siekti ją gerinti. Šiandien jūrų uostai nebėra vien krovos uostai, jie pasaulyje tampa alternatyvios, žaliosios energijos gamintojais, distributoriais. Norėdami būti pažangių uostų klube, kur vandenilis tampa svarbiu žalumo kriterijumi, privalome žengti koja kojon su laiku. Žinoma, mūsų įgyvendinamas vandenilio projektas nėra didelės apimties, palyginti su kitais uostais, kurie numato ne tik jo gamybą, bet ir eksportą, tačiau neabejojame, kad ši nauja ateinanti degalų rūšis prisidės prie CO₂ sumažinimo“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Kaip jau skelbta anksčiau, 4,8 mln. eurų siekianti Europos Sąjungos parama skirta Klaipėdos valstybinio jūrų direkcijos vykdomam „Žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos plėtros Klaipėdos uoste“ projektui. Už šiuos pinigus numatyta įdiegti elektrolizerį su reikiama įranga, skirta vandenilio gamybai. Visa šio projekto vertė sudaro apie 7 mln. eurų.

Klaipėdos uoste žaliasis vandenilis bus gaminamas elektrolizės būdu, naudojant polimerinių elektrolitų membranos (PEM) tipo elektrolizerį. Įrenginys vandeniliui gaminti bus sumontuotas standartiniame 40 pėdų jūriniame konteineryje. Vandenilio gamybos įrangai Klaipėdos uoste planuojamas elektros poreikis – 3 MW. Vandeniliu bus pildomi į uostą atplaukiantys ir čia dirbantys laivai, miesto viešojo transporto autobusai.

Žaliojo vandenilio projektas, apimantis gamybos plėtrą ir pildymo punktų įrengimą, įgyvendinamas  pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.

Šaltinis, KVJUD