Oficialiai paskelbtas kvietimas teikti vandenilio pildymo punktų įrengimo projektų įgyvendinimo planus. Iki 2026 m. Lietuvoje planuojama paskatinti 4 viešųjų pildymo stotelių įrengimą. Tam numatyta 3,6 mln. Eur lėšų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF). Tikimasi, kad pirmasis vandenilio pildymo punktas šalyje bus įrengtas jau 2024 m. pabaigoje.
Vandenilio pildymo punktų įrengimo projektų finansavimo sąlygų aprašą patvirtino susisiekimo ministras Marius Skuodis. Kiek anksčiau M. Skuodis pasirašė ir Vandenilio pildymo infrastruktūros plėtros ir vandeniliu varomų kelių transporto priemonių Lietuvoje skatinimo gaires.
„Elektromobilumo plėtra Lietuvoje jau įsibėgėja, atėjo metas ir pirmiesiems rimtiems žingsniams žaliojo vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, naudojimo transporte skatinimui ir vandenilio pildymo infrastruktūros kūrimui. Tai – naujos eros Lietuvos susisiekimo sektoriuje pradžia, galimybės rinktis iš daugiau alternatyvų sudarymas“, – teigia susisiekimo ministras M. Skuodis.
Pirmieji keturi vandenilio pildymo punktai Lietuvoje bus įrengti taip, kad jais galėtų naudotis ir lengvosios, ir sunkiosios transporto priemonės, t. y. šios stotelės turės 350 bar (H35) ir 700 bar (H70) vandenilio pildymo galimybę.
Šiuo metu oficialiai paskelbtas kvietimas juridiniams asmenims iki liepos 18 dienos teikti paraiškas ir pretenduoti į 3,6 mln. Eur subsidiją vandenilio pildymo punktams įrengti. Daugiau informacijos apie finansavimą rasite čia: Viešųjų vandenilio pildymo punktų įrengimas |2021-2027 ES investicijų interneto svetainė (esinvesticijos.lt).
Kiek anksčiau susisiekimo ministro M. Skuodžio patvirtintose Vandenilio pildymo infrastruktūros plėtros ir vandeniliu varomų kelių transporto priemonių Lietuvoje skatinimo gairėse numatomi tikslai ir priemonės vandenilio pildymo infrastruktūros plėtrai užtikrinti ir vandeniliu varomų transporto priemonių naudojimui paskatinti šalyje per artimiausius septynerius metus, t. y. 2023–2030 m. Iki šiol šie tikslai ir priemonės nebuvo apibrėžti jokiuose Lietuvos teisės aktuose ar kituose dokumentuose.
Gairėmis taip pat siekiama užtikrinti, kad būtų įgyvendinti ir Europos Sąjungos nustatomi alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo reikalavimai – t. y. iki 2030 m. gruodžio 31 d. visoje Europos Sąjungoje sukurti platų alternatyviųjų degalų, tarp jų – ir vandenilio pildymo infrastruktūros tinklą.
Susisiekimo ministerijos keliamas tikslas – iki 2030 m. įrengti mažiausiai 10 viešųjų ir privačių vandenilio pildymo punktų. Prognozuojama, kad visoje Europos Sąjungoje tuo metu turėtų veikti 3500 vandenilio pildymo punktų tinklas.
Šiuo metu Lietuvoje registruotas vienas vandeniliu varomas lengvasis automobilis. Iki 2030 m. siekiama paskatinti, kad apie 5 proc. visų įsigyjamų naujų transporto priemonių būtų varomos šia alternatyvia kuro rūšimi. Tam numatytos papildomos lėšos iš RRF ir Europos Sąjungos fondų, o kvietimus įsigyti transporto priemones su finansavimu numatoma skelbti dar šiemet.
Prognozuojama, kad iki 2030 m. Europos šalyse galėtų būti naudojama apie 3,7 mln. lengvųjų ir apie 45 tūkst. sunkiųjų (įskaitant autobusus) vandeniliu varomų transporto priemonių.
Be finansinės paskatos, bus taikomos ir kitos lengvatos, pavyzdžiui, siekiant verslo sektorių paskatinti naudoti ekologiškesnį transportą, elektra ir vandeniliu varomas komercinis transportas (N1 klasė) nuo 2023 m. liepos bus atleistas nuo kelių mokesčio, o nuo 2026 m. galios 75 proc. kelių mokesčio lengvata.
Vandenilio naudojimo potencialas matomas viešojo transporto priemonėse, taip pat tolimojo susisiekimo sunkiosiose kelių transporto priemonėse, t. y. autobusuose ir vilkikuose.
Šaltinis, susmin