Klaipėdos ir Inčono Pietų Korėjoje jūrų uostai sutarė keistis žiniomis ir patirtimi, vystydami tvarią ir darnią uostų plėtrą. Tai numatyta Klaipėdos uosto vadovo Algio Latako, Inčono jūrų uosto direkcijos vadovo Joon Wook ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio šiandien pasirašytame bendradarbiavimo susitarime.

Tikimasi, kad šis dokumentas taip pat prisidės stiprinant Lietuvos jūrinį sektorių, ugdant kompetencijas daugelyje reikšmingų – aplinkos apsaugos, inovacijų, skaitmenizacijos – sričių.

„Tai pirmas tokio lygmens Uosto direkcijos atstovų vizitas Pietų Korėjoje, siekiant plėtoti bendradarbiavimą, megzti glaudesnius tarpusavio ryšius. Pagrindinis vizito tikslas – bendrų sąlyčio taškų, dalijimosi patirtimi laivybos, uostų plėtros, tvarumo temomis, paieškos. Bendradarbiavimo susitarimo pasirašymas yra pagrindas glaudesniems mūsų santykiams tiek šiandien, tiek ateityje“, – sako Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Bendradarbiavimo susitarimu uostai įsipareigojo dalytis statistika, organizuoti bendrus susitikimus, seminarus, prireikus padėti vieni kitiems inicijuoti dialogą su terminalų operatoriais, laivybos linijomis, siekiant padidinti krovinių, keleivių skaičių ir diversifikuoti laivybos maršrutus. Abu uostai taip pat numato reklamuoti vieni kitus laivybos bendrovėms, eksportuotojams, plėtoti glaudžius tarpusavio ryšius.

„Labai vertiname aktyvėjantį bendradarbiavimą su Pietų Korėja jūrų transporto srityje, tikimės jį dar labiau stiprinti ir plėtoti. Šiandien pasirašytas memorandumas tarp Klaipėdos ir Inčono uostų leis abiem šalims dalytis ekspertine patirtimi ir gerosiomis praktikomis, siekiant tvarios laivybos ir uostų plėtros. Uosto ryšiai su Pietų Korėja itin svarbūs formuojant naujus globalius krovinių gabenimo maršrutus“, – teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Inčono jūrų uosto istorija skaičiuojama nuo 1883 m. Uoste veikia konteinerių terminalas, galintis priimti 4 000 TEU talpos laivus, vienu metu čia gali švartuotis 43 laivai. Konteineriais daugiausia gabenami automobiliai, grūdai ir kitos prekės. Pietinėje uosto dalyje kraunamas smėlis ir kiti kroviniai, šiaurinėje dalyje – pramoninės žaliavos, mediena, metalo laužas, pašarai.

Inčono uoste veikia keleivių terminalas, kuris uostamiestį jungia su salomis Vakarų jūroje, taip pat yra tarptautinis keleivių terminalas, jungiantis jį su 10-čia didžiųjų Šiaurės Kinijos miestų, veikia kruizinių laivų terminalas.

Kiek daugiau nei 40 kilometrų nuo Seulo nutolęs uostas per artimiausius metus siekia tapti moderniausiu logistikos ir jūrinio turizmo centru šiaurės Rytų Azijoje. Šio Pietų Korėjos uosto tikslas – saugus ir aplinkai draugiškas uostas, kurio valdymo sistema grįsta inovacijomis, bendradarbiavimu.

Vienas svarbiausių Inčono uosto plėtros projektų – tarptautinio keleivių terminalo plėtra, kuris, tikimasi, po vienu stogu sujungs ir poilsį, ir pramogas. Iki 2030 m. Inčono uostas yra užsibrėžęs pritraukti 5 milijonus jūrinių turistų.

Šaltinis KVJUD