Tiesiant europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ numatoma pastatyti keturias karinės technikos logistikos aikšteles, kad dažnai Lietuvoje pratybose dalyvaujantys NATO daliniai galėtų lengvai atvykti su sunkiąja karine technika.

„Jaučiame nemenką poreikį sukurti infrastruktūrą, kuri būtų pritaikyta karinės technikos pervežimui. Vis tik esame NATO nariai, mūsų šalyje dažnai vieši kitų NATO valstybių kariniai daliniai, kurie į čia vykstančias pratybas atsigabena karinę techniką. Geležinkelis – patogiausia transporto priemonė tokioms kelionėms, nes perdislokuoti techniką galima greitai ir nesudarant spūsčių automobilių keliuose. Tad planuodami „Rail Baltica“ atsižvelgiame į kariuomenės poreikius“, - sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Šiuo metu pradėtos planuoti keturios karinės technikos logistikos aikštelės, kuriose bus galima patogiai iškrauti ir pakrauti techniką į traukinius. Dvi aikštelės planuojamos greta esamos europinės vėžės geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos siena–Kaunas, ties Kazlų Rūda bei Kauno intermodaliniu terminalu Palemone.

Dar dvi geležinkelio karinės technikos logistikos aikštelės pradėtos planuoti greta pradedamos statyti europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena, ties Jonava ir Panevėžiu.

„Tai strateginis šalies projektas, kuris pabrėžia karinio mobilumo ir tinkamos geležinkelių sistemos svarbą Lietuvos saugumui ir kolektyvinei gynybai. Šios infrastruktūros vystymas  ypač palengvins sąjungininkų karių ir technikos atvykimą į Lietuvą. Greitas ir efektyvus sąjungininkų atvykimas į Lietuvos teritoriją stiprina Lietuvos saugumą, todėl karinio mobilumo didinimas ir Lietuvos, kaip sąjungininkus priimančios šalies, paramos gerinimas išlieka vienu pagrindinių Lietuvos krašto apsaugos sistemos prioritetų“, – sako laikinai einantis pareigas krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas.

Šiuo metu geležinkeliu gabenama NATO šalių karinė technika į Lietuvą perkraunama į vagonus su plačiosios vėžės riedmenimis pasienyje su Lenkija – Šeštokų terminale. Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą NATO šalių sąjungininkai techniką į mokymus galės atsigabenti daug patogiau ir greičiau.

Numatoma, kad kiekviena karinės technikos logistikos aikštelė vienu metu gebės priimti net tris iki 750 m ilgio traukinių sąstatus, atgabensiančius iki 300 sunkiasvorės karinės technikos vienetų. Visos karinės technikos logistikos aikštelės bus pritaikytos sunkiasvorei karinei technikai perkrauti nuo geležinkelio ant automobilių transporto ir atvirkščiai. Jos bus prijungtos prie Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo, aptvertos, jose įrengtos apsaugos sistemos bei kita būtina infrastruktūra.

„Visapusiškas nacionalinis saugumas tiek ekonomine, tiek gynybine prasme yra vieni svarbiausių prioritetų „Rail Baltica“ projekto įgyvendinime. „Rail Baltica“ yra puikus pavyzdys, kaip ekonomiškai svarbios infrastruktūros plėtra užtikrinant jos efektyvų ir saugų valdymą tuo pačiu padidina ir nacionalinį gynybinį saugumą“, - sako LR Susisiekimo viceministras Gytis Mažeika.

Planuojama, kad karinių aikštelių įrengimas bus baigtas 2026-aisiais, kartu su visu „Rail Baltica“ projektu.

„Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastarąjį šimtmetį. Moderni europinė geležinkelio jungtis sudarys greitą patogią, saugią ir aplinkai nekenkiančią keleivių bei krovinių vežimo alternatyvą, sujungsiančią Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Nutiesus „Rail Baltica“, keliones pradės šiuolaikiški ir modernūs elektriniai traukiniai.

Šiuo metu aktyviausi darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge, kurį pritaikius prie „Rail Baltica“ poreikių bus sudarytos sąlygos geležinkelį tiesti toliau link Vilniaus bei Lietuvos-Latvijos valstybių sienos.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.

Šaltinis LTG