Išanalizavus šių metų trijų ketvirčių laikotarpio apyvartą, Klaipėdos uoste pamažu ryškėja optimistinės tendencijos. Per šių metų 9 mėnesius Klaipėdos uoste krauta 34,6 mln. tonų, tai vienu procentu arba apie 380 tūkst. tonų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Palyginti su kitais rytinės Baltijos jūros uostais, Klaipėdos rezultatas yra geresnis nei visų kitų uostų vidurkis. Per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius krova rytinėje Baltijos jūros pakrantėje mažėjo bemaž 9 proc.

Klaipėdos uosto apyvartą šiemet labiausiai augino birieji kroviniai, ypač žemės ūkio produktai, taip pat trąšos. Grūdų krauta 20 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu, trąšų – beveik 7 proc. daugiau. Nuosmukis kol kas tebejaučiamas skystųjų ir generalinių krovinių segmente. Skystųjų krovinių pilta apie 15 proc., generalinių – 6 procentais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

2020 m. sausio–rugsėjo mėn. į Klaipėdos uostą atplaukė 4 854 laivai, tai –3 proc. arba 142 laivais mažiau, apsilankė 165 608 keleiviai, tai –51 proc. arba 173 334 keleiviais mažiau nei 2019 m. per tą patį laikotarpį. Keleivių skaičiaus mažėjimas tiesiogiai siejamas su pandemija ir atšauktu kruizinės laivybos sezonu. Šiais metais į Klaipėdos uostą turėjo atplaukti 66 kruiziniai laivai, kuriais turėjo atkeliauti apie 80 tūkst. turistų.

378 mln. eurų – tiek tikimasi gauti lėšų iš Europos Sąjungos Klaipėdos uosto vystymui: išmaniam ir aplinkai draugiškam uostui plėtoti, jam gilinti, ekonomiškai efektyviai ir tvariai laivybai. Galimybė įgyvendinti šiuos planus atsiras, jeigu Europos Komisija pritars finansuoti projektus pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (RRF). Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija daugiausiai lėšų skirtų didesniam gyliui užtikrinti bei projektams, kurie padėtų gerinti aplinkos kokybę, skatintų išmaniųjų technologijų plėtrą jūrų uoste ir sudarytų sąlygas kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas.

„Kad galėtume priimti ir pilnai pakrauti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus, būtina išgilinti uostą iki 17 m gylio, prieš tai sutvirtinant Kuršių nerijos šlaitą. Infrastruktūros pritaikymas didžiatonažiams laivams tenkintų laivybos rinkos poreikius gabenti krovinius didesniais laivais ir leistų siekti pigesnių gabenimo kaštų dėl masto ekonomijos. Taip pat tai didintų Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą – būtų sudarytos galimybės gabenti lietuviškas prekes didžiaisiais laivais ir taupyti gabenimo kaštus. Dėl didesnės laivų talpos atplauktų mažiau laivų, dėl to mažėtų emisijos iš laivų. Taip pat siekiame gauti finansavimą projektams, kurie padėtų vystyti regiono ekonominiam gyvybingumui reikalingą laivų gamybos ir remonto verslą, pritaikyti uoste esančią infrastruktūrą vėjo jėgainių gamybai. Didelis dėmesys skiriamas ir tvarios laivybos principams: tikimės gauti lėšų Uosto direkcijos laivynui modernizuoti, žemsiurbei įsigyti – nauji laivai būtų varomi elektra arba alternatyviais, aplinkai draugiškais degalais. Planuojama sukurti modernią bepilotę skraidyklę, kuri sudarytų galimybę, esant ekstremalioms sąlygoms, laivus vesti nuotoliniu būdu. Be to, į planą yra įtraukti ir keli uosto valdymo skaitmenizavimo projektai“, – sakė Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas.

Europos Komisija Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą rengia, įgyvendindama Europos Sąjungos atsako į COVID-19 krizę priemones. Numatoma finansuoti tas reformas ir investicijas, kurios skatins ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei didins atsparumą krizei. Taip pat akcentuojamos investicijos, prisidėsiančios prie kovos su klimato kaita ir skaitmenizavimo. Lietuvai numatomas šio instrumento biudžetas – 2,43 mlrd. eurų dotacijų ir 3 mlrd. eurų paskolų.

Šaltinis KVJUD