Vakar Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič ir Vilniuje viešintis Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk aptarė šalis jungiančios infrastruktūros plėtrą, projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, bendrus veiksmus dėl Mobilumo paketo bei politinės krizės Baltarusijoje poveikį transporto sektoriui. Ministrai taip pat pasirašė abiejų šalių ministerijų supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ ir ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo gerinant pasienio regiono kelių infrastruktūrą.

„Lietuvą ir Lenkiją sieja stiprūs kaimyniniai ryšiai. Labai dažnai – reaguodami į tarptautines aktualijas, įgyvendindami bendrus projektus ar plėtodami šalių susisiekimo infrastruktūrą – pastebime, kad turime galvoti ir veikti ne kaip atskiros valstybės, o kaip regionas. Tikiu, kad esame ir būsime stiprūs, vieningi partneriai, abiejų valstybių naudai kartu galintys pasiekti daugiau“, – sakė susisiekimo ministras J. Narkevič.

„Dinamiškas valstybių ekonomikų augimas nebūtų įmanomas be geros transporto infrastruktūros. Valstybių gyventojai neturėtų gerų ekonominės plėtros perspektyvų, neturėdami kokybiško susisiekimo. Taigi norėčiau padėkoti Lietuvos ir Lenkijos vyriausybėms bei ministerijoms už tvirtą pasiryžimą įgyvendinti strateginius projektus abiejose šalyse. Linkiu Lietuvai ir Lenkijai, kad mūsų aktyvūs veiksmai transporto srityje suteiktų pagrindą ir toliau augti šalių ekonomikai“, – sakė Lenkijos infrastruktūros ministras A. Adamczyk.

Vienas svarbių bendradarbiavimo aspektų – vieningi šalių veiksmai reaguojant į š. m. liepos mėn. priimtą Mobilumo paketą. Siekdama ginti šalies ekonominius interesus ir apsaugoti vežėjų verslą nuo nelygių konkurencijos sąlygų, rugsėjo 2 d. Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą kreiptis į Europos Sąjungos teisingumo teismą (ESTT) ir ginčyti Mobilumo paketo nuostatų teisėtumą bei siekti nepalankių Lietuvai nuostatų panaikinimo. Panašių veiksmų numato imtis ir bendraminčių šalių grupė. „Aktyvus Lenkijos įsitraukimas ir mūsų reikalavimų palaikymas bus itin svarbus šios iniciatyvos sėkmei ir šios bylos baigčiai. Taip pat esame pasirengę palaikyti Lenkijos iniciatyvas ir veiksmus kovoje dėl kelių vežėjų teisių“, – pabrėžė ministras J. Narkevič.

Svarstydami galimą politinės krizės Baltarusijoje poveikį susisiekimo sektoriui, ministrai akcentavo, kad būtina vieningai bendradarbiauti regione, siekiant užtikrinti sklandų susisiekimą keleiviams ir kroviniams.

Kalbėdami apie „Rail Baltica“ ministrai sutarė, kad šalys dės visas pastangas aktyviau bendradarbiauti šiame projekte ir sieks įgyvendinti jį laikantis numatyto darbo grafiko ir terminų. Pasak ministro J. Narkevič, Lietuva ir Lenkija yra labiausiai pasirengusios laiku nutiesti ir pradėti eksploatuoti „Rail Baltica“ geležinkelio liniją. Lietuva numato baigti projektą 2026 m., jei tik bus laiku gautas ES fondų finansavimas. Bendrus veiksmus Lietuvos ir Lenkijos ministrai patvirtino šiandien pasirašytu supratimo memorandumu dėl bendradarbiavimo įgyvendinant projektą „Rail Baltica“.

Lietuva ir Lenkija glaudžiai bendradarbiauja gerindamos susisiekimą automobilių keliais. Abi šalys spartina magistralės „Via Baltica“ modernizavimą, taip pat sieks plėtoti vientisą pasienio regionų kelių infrastruktūrą, sudarant palankesnes sąlygas darbo jėgos, prekių ir paslaugų judėjimui bei turizmui. Šiuo tikslu numatoma valstybiniame ir dvišaliame lygmenyje skatinti diskusijas apie kelių infrastruktūros vystymą Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionuose bei palaikyti abiejų šalių pasienio regionų savivaldybių ir vietinių bendruomenių bendradarbiavimą. Tai patvirtinta Lietuvos ir Lenkijos ministrų pasirašytu ketinimų protokolu dėl bendradarbiavimo gerinant pasienio regiono kelių infrastruktūrą.

Šaltinis sumin.lrv.lt