Mokslo ir technologijų rinka yra milžiniška, dinamiška ir sudėtinga. Technologinio bei ekonominio potencialo skirtumai atskiruose Baltijos jūros regionuose taip pat yra dideli. Siekiant paskatinti regioninį bendradarbiavimą, garantuoti tolygią sektoriaus plėtrą Baltijos jūros regione bei padidinti Baltijos jūrų sektoriaus konkurencingumą, būtina inicijuoti glaudesnį atskirų Baltijos regionų bendradarbiavimą inovacijų plėtros procesuose, skatinti meistriškumą perduodant žinias bei gerąją praktiką.

Renginio tikslai

• Konferencijoje siekiama pristatyti visuomenei rengiamo ES dokumento „Baltijos jūros strategija“ gaires.
• Supažindinti su Lietuvos veiksmų programa jos pirmininkavimo Baltijos šalių Taryboje laikotarpiu.
• Skatinti partnerystę įgyvendinant ES integruotą jūros politiką tarp nacionalinių valstybinių, mokslo bei studijų institucijų ir verslo subjektų.
• Pristatyti Baltijos jūros regione sukurtus bei įdiegtus inovatyvius projektus ir technologijas.
• Apdovanoti geriausius konkursui pateiktus projektus, įteikiant tarptautinius apdovanojimus „Vėjų rožė“ (Windrose).

Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje vykęs trijų dalių projektas, kurį sudarė Baltijos jūrinių inovacijų ir technologijų paroda,  Baltijos jūrinių inovacijų konferencija-forumas ir tarptautiniai apdovanojimai „Vėjų rožė“, sulaukė susidomėjimo ir sėkmės.

Tarptautinio verslo žurnalo JŪRA MOPE SEA, Klaipėdos universiteto, mokslo studijų ir verslo asociacijos „Baltijos slėnis“ bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko sumanymui suvienyti mokslo ir verslo  bendradarbiavimo galimybes inovatyvioms idėjoms įgyvendinti ir parodyti tokio bendradarbiavimo rezultatus pritarė ir jį palaikė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, LR  užsienio reikalų, Susisiekimo, Ūkio, Švietimo ir mokslo bei Žemės ūkio ministerijos.

Renginys buvo skirtas Europos dienai ir pirmą kartą minėtai Europos jūrų dienai.


Valdžios mokslo, verslo ir diplomatinės pajėgos vienose gretose
Tarptautinėje konferencijoje „Baltijos jūrinių inovacijų forumas“ pristatytos rengiamo ES dokumento „Baltijos jūros strategija“ pagrindinės gairės, supažindinta su Lietuvos veiksmų programa jos pirmininkavimo Baltijos šalių taryboje metu, aptarti veiksniai, skatinantys šalių partnerystę įgyvendinant ES integruotą politiką mokslo, studijų bei verslo srityse.

Konferencijoje pranešimus skaitė žymūs politikos, mokslo bei verslo atstovai: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, Rusijos Federacijos transporto ministras Igoris Levitinas (Igor Levitin), Lenkijos Europos integracijos komiteto ministro pavaduotojas Piotras Serafinas (Piotr Serafin), Latvijos Respublikos transporto ministerijos sekretorius Nilsas Freivaldis (Nils Freivalds), Europos teritorinio bendradarbiavimo direktorato direktorius  Chosė Palma QAndresas (Jose Palma Andres) bei daugelis kitų Europos politikos, mokslo ir verslo atstovų.

„Tai reikšmingas ir savalaikis renginys naujų Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo galimybių fone. Jo tema puikiai atitinka europietišką, šiuolaikinį mūsų regiono bendradarbiavimo pulsą, pradėdamas konferenciją sakė LR užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.- Džiugu, kad konferencija sujungė bendras valdžios, verslo, mokslo atstovų ir diplomatų pajėgas“.

V.Ušackas pabrėžė, kad Klaipėda – vienas seniausių Lietuvos miestų, savo istoriją pradėjęs 1252 metais.  Ji atsakinga už Lietuvos, kaip jūrinės valstybės įvaizdį. Neįmanoma pervertinti Klaipėdos jūrų uosto reikšmės modernios Lietuvos ekonomikos plėtrai. Pagal praėjusių metų rezultatus, Klaipėda tapo trečiuoju pagal apyvartą Rytų Baltijos uostu po Sankt Peterburgo ir Primorsko.

Pastaraisiais metais sparčiai plėtojama turistinė bei pramoginė laivyba, padedanti Klaipėdai tapti patrauklia regiono žmonių susitikimų ir bendravimo vieta. Neatsitiktinai Klaipėdos uostas buvo pasirinktas didžiųjų burlaivių regatos „The Tall Ships‘ Races“ finaliniam etapui.

„Esame stiprėjančio regionų bendradarbiavimo Europoje liudininkai. Baltijos jūros regionas, neretai vadinamas dinamiškiausiu Europos regionu, yra šio proceso lyderis. Turiu galvoje Europos Sąjungos Strategiją Baltijos jūros regionui. Ši Strategija yra ES vidaus dokumentas. Tačiau jos įgyvendinimas pareikalaus glaudaus bendradarbiavimo su mūsų kaimynėmis, visų pirma su Rusija ir Baltarusija.Todėl labai džiugu, kad į šią konferenciją atvyko Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas, - sakė V.Ušackas.

Kalbėdamas apie pirmininkavimą Baltijos jūros valstybių tarybai, V.Ušackas  pabrėžė, kad didelis dėmesys bus skiriamas bendradarbiavimui inovacijų srityje, taip pat švarios ir saugios aplinkos, žmoniškųjų ryšių stiprinimo ir bendradarbiavimo per sieną bei laisvo žmonių judėjimo skatinimo klausimams.

Rytų-Vakarų kryptis buvo ir bus įdomi verslui
LR susisiekimo ministras Eligijus Masiulis  savo kalboje pabrėžė, kad Lietuvos vyriausybė aktyviai skatina šalies ekonomiką  bei greitesnį ES struktūrinės paramos naudojimą.

„Naujausios Baltijos jūros regiono vidaus prekybos tendencijos atskleidžia vis didėjančią Rytų-Vakarų krypties svarbą. Į šiuos procesus vis intensyviau įsitraukia Rytinės Baltijos jūros pakrantės šalys. Transporto apimčių didėjimas taip pat rodo, kad Rytų-Vakarų kryptis yra ypač svarbi mūsų regiono prekybai su išoriniais partneriais. Manau, kad ši kryptis bus vienu svarbiausių Baltijos jūros regiono transporto sistemos elementų. Šios tendencijos suteikia didžiules galimybes Baltijos jūros regionui tapti savotiškais vartais prekybos srautams iš Azijos šalių. Vis dėlto norėdami tapti svarbiais žaidėjais intermodalinėse Eurazijos transporto ir logistikos grandinėse, turime skatinti transporto inovacijų plėtrą bei aktyviau įgyvendinti intermodalinio transporto tikslus“,- sakė E. Masiulis.

Todėl, anot jo, labai  svarbu stiprinti Baltijos jūros šalių bendradarbiavimą. Vienas iš tokio sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžių yra Rytų-Vakarų transporto koridorius, per Baltijos jūrą jungiantis Lietuvą, Baltarusiją ir Rusiją su Švedija, Danija ir Vokietija. Jo pagrindu bendradarbiauja ne tik valstybės institucijos, bet ir verslas bei mokslo bendruomenė. Šis koridorius yra vienas
svarbiausių intermodalinio transporto plėtros įrankių pietinėje Baltijos jūros dalyje. Nuosekliai pratęsiant jo atšakas Rytų kryptimi, galima formuoti konkurencingą transporto ir logistikos grandinę tarp Europos ir Azijos. Tačiau didėjant transporto srautams privalu įgyvendinti tinkamus aplinkos apsaugos standartus ir užtikrinti geras gyvenimo sąlygas regiono gyventojams. Tai yra iššūkis, kurį visos šalys turi priimti drauge. Baltijos jūros strategija yra svarbus žingsnis formuojant bendras politikos gaires. Strategija numatys priemones, kaip paremti mokslinius tyrimus inovacijų srityje ir skatinti inovacijų taikymą darnaus transporto bei saugios laivybos plėtroje.

E. Masiulis pabrėžė kad norint įgyvendinti šiuos uždavinius, turi būti remiamos inovacijos, kurios skatina trumpųjų nuotolių laivybos (Short-Sea Shipping) potencialo panaudojimą, Žaliųjų transporto koridorių plėtrą bei prisideda prie kitų Europos Sąjungos jūrų transporto politikos tikslų.

Šiuo požiūriu, ypač daug žada kuriama Šiaurės matmens transporto ir logistikos partnerystė, kuri į veiklą įtrauks tokius svarbius parterius kaip Rusija, Baltarusija bei Norvegija.

Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas į konferenciją atvyko lydimas didelės  Rusijos mokslo ir verslo atstovų delegacijos. Jis išreiškė pasitenkinimą Rusijos ir Lietuvos bendradarbiavimo pokyčiais. „Aš maloniai nustebintas tuo, kaip pasikeitė mūsų derybų intonacijos. Matau didžiulį tarpusavio bendradarbiavimo potencialą jūrinių pervežimų, turizmo srityse. Kuo mūsų šalys jaus didesnį pasitikėjimą viena kita, tuo lengviau bus gyventi mūsų piliečiams“,- sakė Rusijos transporto ministras.

Diskusijų forumo metu dalyviai aptarė Baltijos jūros mokslų integraciją į Europos tyrimų sritį bei dabarties iniciatyvas, tolesnę regioninę ir europinę jūros mokslų integraciją bei finansavimą. Pranešimus skaitė Lietuvos, Latvijos, Suomijos, Lenkijos, Norvegijos, Vokietijos mokslininkai.

Daugiau kaip 150 konferencijos delegatų, atvykusių išį 8 šalių, priėmė rezoliuciją, kurioje išdėstė konkrečias rekomendacijas.