Didesni laivai – ilgesnis tranzito laikas Jūrinių pervežimų rinkoje įsivyrauja vis stiprėjanti tendencija gilintis ir spęsti jau vasaros sezono metu visuotinai deklaruotą didelės laivų pasiūlos ir mažo krovinių kiekio, įtakojančių pervežimo kainas problemas. „Maersk“ line pirmoji pranešusi apie ketinimus didinti eksploatuojamų laivų tonažus bei paleidusi didžiausią krovininį okeaninį laivą „Tripple-E“, gebantį vežti 18000 TEU, šiuo laiku sulaukia pasekėjų. G6 ir P3. Rinkos dalybos ar karas? „Alphaliner-2014“ nenuleisti akių nuo „Evergreen“ Rinkos analitikų kompanijos „Alphaliner“ teigimu, per paskutinius dvejus metus viena labiausiai stiprėjusi pagal pervežamų krovinių kiekius jūrinė linija „Evergreen“ pervežamų krovinių kiekio augimą įvardija kaip itin reikšmingą per paskutiniuosius dvejus metus, net ir atsižvelgiant į tai, kad kompanijos naujų laivų statybos planai 2010 m. nebuvo įvykdyti – vietoje 100 naujų laivų pastatyti buvo tik 45. ABIPA, viena pirmaujančių krovinių pervežimų kompanijų Lietuvoje, turinti skyrius Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Baltarusijoje. Kompanija yra tarptautinių ekspeditorių tinklų M.I.F.F.A. ir WCA narė, šiuo metu teikianti krovinių pervežimo paslaugas visame pasaulyje, ypač aktyviai dirbanti Rusijos ir kitų NVS šalių rinkose.
Dauguma tokių žingsnių įgyvendinančių kompanijų ir jūrinių linijų jau dabar praneša, kad eksploatuojant didesnės keliamosios galios laivus, dėl lėtesnio jų plaukimo greičio, tranzito laikai – ilgės.
Pasak, www.Alphaliner.com tendencija didinti laivų keliamąją galią, kuri automatiškai lėtina plaukimo greitį ir ilgina tranzito laiką nuo pradinio iki galutinio uosto, pastebima jau nuo 2009 m. Šiuo metu tai itin aktualu Tolimųjų rytų – Šiaurės Europos krypčiai. Pranešama, kad palyginti su 2012 m. duomenimis, bendra laivų keliamoji galia didėjo 7,4 proc., o tranzito laikas nuo 2006 m. iki 2009 m. pailgėjo 1 kalendorine savaite.
Jūrinių pervežimų rinkoje, sąlygota ankstesnių įžvalgų, kurias jau anksčiau buvo prognozavę ir ABIPA specialistai, įvyko jūrinių linijų konsolidacijos bei galutinai susiformavo du aljansai G6 ir P3. 2011 m. suformuotas G6, sudarytas iš APL, „Hapag-Lloyd“, „Hyunday Merchant Marine“, „Mitsui O.S.K. Lines“, „Nippon Yusen Kaista“, „Orient Overseas Container Line“ pradeda aktyvią informacinę kampaniją ir teigia 2014 m. II ketvirtį išvystysiantis Tolimųjų rytų (Azijos) ir vakarinės JAV pakrantės liniją, bei Transatlantinę liniją (JAV ir centrinės Amerikos šalys) – Europa (Prancūzija, JK, Nyderlandai, Vokietija, Belgija). Pranešama, kad šiomis kryptimis planuojama paleisti dvigubai daugiau laivų, ir 76 skirti Azijos – JAV linijai, o 42 – transatlantiniams pervežimams.
Tuo tarpu P3 aljansas, sudarytas iš „Maersk“, „Mediterranean Shipping Company“ ir CMA CGM jau dabar vertinamas kaip neturintis konkurentų: JAV Jūrinių pervežimų asociacija pranešė, kad bendrai šis aljansas valdo 42 proc. Azijos – Europos, 24 proc. Ramiojo vandenyno (trans Pacific) ir maždaug 40-42 proc. transatlantinių pervežimų rinkos.
Akivaizdu, kad įsibėgėjus abiejų aljansų veiklai išaugs pagrindinių jūrinių uostų (HUB`ų) reikšmė. Tačiau viešoje erdvėje vis dar nesutariama kaip konkurencija mažins paslaugų įkainius ir kokius bendradarbiavimo mechanizmus linijos pasirinks aljansų viduje.
Kol kas tik yra aišku, kad linijos siekia bendradarbiauti, taip didindamos laivų užkrautumą, t.y. kiekviena jų naudosis aljanso laivais. Taip yra siekiama dažninti laivų išplaukimą iš pagrindinių uostų ir mažinti okeaninių laivų užplaukimo į jūrų uostų (HUB`ų) kiekį. Kadangi laivui nereikia stoti viename ar kitame jūriniame uoste, tai padės sumažinti lėtesnio plaukimo įtaką tranzito laikui ir kaštus.
„Evergreen“ rinkos dalis nuo 3,8 proc. 2012 m. Sausį pakilo iki 4,6 proc. 2013 m. lapkričio mėnesiui. Linijos keliamoji galia irgi augo nuo 607 iki 806 tūkst. TEU.