Vilma Viliūšienė, gydytoja, „REVÙ CLINIC” įkūrėja ir vadovė

Šių metų „Financial Times” greičiausiai augančių Europos verslų (FT1000) sąrašas atskleidė įdomią tendenciją – sveikatos priežiūros ir gyvybės mokslų sektoriaus augimas atrodo kukliai: vos 16 bendrovių iš 1000. Tai stebina, nes gyvename laikais, kai žmonės sveikatai skiria daugiau dėmesio nei bet kada anksčiau, technologijos sparčiai keičia mediciną, o investuotojai vis dažniau įvardija šią sritį kaip vieną iš perspektyviausių.

Tačiau tam, kad sveikatos priežiūra iš tikrųjų taptų ekonomikos varikliu, vien gerų aplinkos sąlygų nepakanka. Reikia naujo paties sektoriaus požiūrio į plėtrą, strategines partnerystes ir klientų patirtį. Tai jau vyksta – tik ne visur vienodu tempu ir Europai tikrai yra kur pasitempti.

Kaip vienos iš nedaugelio sveikatos priežiūros įmonių, patekusių į FT1000, ir aukščiausiai įvertintos Lietuvos bendrovės vadovė, galiu pasakyti, kad problema slypi ne paklausoje ir ne investicijų trūkume. Sveikatos sektoriui Europoje yra pastatytas kliūčių ruožas, kurį įveikti pavyksta toli gražu ne visiems. Bet tie, kurie ieško būdų tai padaryti, neabejotinai taps naujosios kartos rinkos lyderiais.

Kodėl sveikatos priežiūros verslai neauga taip sparčiai, kaip galėtų?

Sveikatos priežiūra nėra viena iš tų industrijų, kurios gali sukurti naują produktą ir per kelis mėnesius užkariauti rinką. Čia viskas vyksta kitaip – lėčiau, atsargiau, bet tuo pačiu ir užtikrintai.

Mūsų srities inovacijos privalo atitikti griežtus reguliacinius reikalavimus, kurie Europoje tapo dar sudėtingesni įsigaliojus Medicinos Prietaisų Reguliavimui (MDR). Ši sistema, skirta užitikrinti pacientų saugumą, kartu reiškia, kad medicinos prietaisų ir technologijų gamintojai turi įveikti ilgesnį ir brangesnį sertifikavimo procesą. Tuo tarpu JAV Maisto ir Vaistų Administracija (FDA) dažnai suteikia greitesnius patvirtinimus proveržio terapijoms, leidžiant naujoms technologijoms pasiekti rinką anksčiau.

Europoje jau dabar dramatiškai trūksta gerų sveikatos priežiūros specialistų, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad ši problema tik gilės. Vokietijoje ir Prancūzijoje jau taikomos greitesnės gydytojų kvalifikacijos pripažinimo programos, leidžiančios įdarbinti specialistus iš užsienio. Tuo tarpu Lietuvoje vis dar turime nepakankamai gerai sureguliuotą sistemą, kuri mūsų šalies sveikatos sektoriui kelia eilę įvairių iššūkių.

Be to, sveikatos verslai dažnai negali pasiūlyti greitos grąžos, kurią mėgsta rizikos kapitalo fondai. Tačiau biotechnologijų sektorius rodo, kad kantrūs investuotojai gali pasiekti didžiulę grąžą, jei geba įvertinti ilgalaikius inovacijų ciklus.

Kur slypi augimo galimybės?

„REVÙ CLINIC“ atveju sėkmę lėmė drąsa. Į estetinės medicinos rinką atėjome su netradiciniu požiūru. Iki tol kokybiškos, aukšto lygio estetinės medicinos procedūros buvo prieinamos tik „išrinktiesiems“, o mūsų tikslas buvo padaryti jas prieinamas kiekvienam. Spartų klientų augimą lėmė drąsios investicijos į klinikas ir moderniausias technologijas bei sprendimas kviesti tik aukščiausio lygio specialistus. Tai nebuvo įprasta rinkoje, kur kokybei ir inovacijoms toks didelis dėmesys nebuvo skiriamas.

Tačiau tai galioja ne tik vienai bendrovei: visame sektoriuje galime perrašyti žaidimo taisykles.

Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto pritaikymas medicinoje. Tarptautinės milžinės „Insilico Medicine” sukurtas DI modelis suprojektavo naują vaistą nuo fibrozės, kuris jau pasiekė klinikinių tyrimų etapą. Tai viena iš pirmųjų DI sukurtų molekulių, įrodanti, kad technologijos gali sutrumpinti vaistų kūrimo procesą nuo dešimtmečių iki kelerių metų.

Tuo tarpu JAV bendrovės „Zimmer Biomet” ir „Canary Medical” sukūrė revoliucija rinkoje tapusius išmaniuosius kelio sąnarių implantus, kurie realiu laiku perduoda duomenis apie paciento būklę, padeda išvengti komplikacijų ir užtikrina greitesnį atsistatymą.

Ką tai reiškia investuotojams?

Sveikatos priežiūros sektorius išlieka vienas iš stabiliausių ir atspariausių ekonomikos svyravimams, tačiau investavimo galimybės čia nėra vienodai patrauklios. Technologinės inovacijos, demografiniai pokyčiai ir didėjanti privačių paslaugų paklausa suformavo kelias investavimo kryptis, turinčias daugiausiai potencialo.

Viena iš sparčiausiai besiplečiančių sričių yra skaitmeninė sveikatos priežiūra. Nuotolinės konsultacijos, dirbtinio intelekto diagnostika ir sveikatos duomenų analizė jau dabar keičia tradicines paslaugas.

Keičiantis visuomenei, estetinė medicina taip pat jau ne pirmus metus demonstruoja spartų augimą. Jos plėtra nebeapsiriboja tik grožio industrija – tai tampa holistinės gerovės dalimi. Tokios inovacijos kaip neinvazinės odos procedūros leidžia paslaugas pritaikyti platesniam vartotojų segmentui. Dėl mažesnės priklausomybės nuo valstybės reguliavimo ir didėjančios paklausos ši rinka pritraukia vis daugiau investicijų.

Konsolidacija tampa svarbia tendencija odontologijos, veterinarijos ir bendrosios medicinos sektoriuose. Vakaruose privatus kapitalas vis dažniau investuoja į smulkius medicinos verslus, jungdamas juos į didesnius tinklus, kurie gali pasiūlyti aukštesnės kokybės paslaugas, geriau optimizuoti veiklą ir konkuruoti su tradiciniais viešaisiais sektoriais.

Medicinos nekilnojamasis turtas išlieka viena iš saugiausių ilgalaikių investavimo krypčių. Ir visgi sėkmingos investicijos sveikatos sektoriuje reikalauja ne tik kapitalo, bet ir supratimo, kaip ši rinka keičiasi. Sparčiausiai augantys segmentai yra tie, kurie geba išnaudoti technologines naujoves, pacientų lūkesčių pokyčius ir efektyvios veiklos modelius. Tai daro sveikatos priežiūrą ne tik atsparią ekonominiams sukrėtimams, bet ir viena įdomiausių investavimo sričių ateinančiais metais.

Europos sveikatos sektorius turi visus įrankius tapti pasauline inovacijų lydere. Belieka tik veikti.

Šaltinis.Flow PER