Artėjantis šiltasis sezonas ir įsibėgėjanti vakcinavimo kampanija lemia keliautojų nuotaikų pokyčius – vis daugiau lietuvių ryžtasi keliauti į užsienį. Kiti ruošiasi šiltajam sezonui, atostogoms ir su viltimi laukia vasaros, dairydamiesi saugių ir patogių kelionės maršrutų. Pasaulinės kelionių tendencijos pandeminiame pasaulyje rodo ryškius keliautojų preferencijų pokyčius, kurie, tikėtina, atsispindės ir lietuvių pasirinkimuose.
DFDS atlikta apklausa rodo, kad prasidėjus antriesiems pandemijos metams gyventojų baimė keliauti mažėja, ir prie to prisideda vakcinavimas: beveik 40 proc. apklaustųjų lietuvių vasario mėn. sakė keliausiantys anksčiau nei per artimiausius 6 mėnesius, jei tik gaus vakciną. „Palyginus, Lietuvos rezultatas labai geras, nes Latvijoje šis skaičius mažesnis – 28 proc., Estijoje – 30 proc., tačiau esminis klausimas yra kokiu būdu, kaip ilgai ir kur tie žmonės keliaus – ir čia pasaulinės tendencijos rodo rimtus pokyčius”, – sako Neringa Sinkevičienė, DFDS Rinkodarinių kampanijų vadovė Baltijos maršrutams.
Elgesio specialistai, kelionių profesionalai, psichologai jau kurį laiką kalba apie naujus kelionių industrijos vėjus, kurie ateina pasikeitus keliautojų poreikiams ir preferencijoms. Pasak N. Sinkevičienės, pagrindinis veiksnys vis dar yra koronaviruso keliamas nesaugumo jausmas ir įvairių valstybių taikomi keliavimo ribojimai, tačiau paraleliai vyksta daug įdomesnis procesas – keliautojai permąsto savo įpročius ir atranda naujus prioritetus.
Kelionių ekologija
Vienas iš ryškiausių pokyčių, pastebimas visame pasaulyje, yra padidėjęs keliautojų sąmoningumas ekologijos klausimais. Ekspertai prognozuoja ekologiškų kelionių renesansą – žmonės noriai važiuos dviračiais, plauks vandens transportu, žygiuos pėsčiomis, o nuvykti iki kelionės pradžios taško rinksis tokias transporto priemones, kurios derintų ekologiją ir saugumą. „Mūsų apklausa parodė, kad 42 proc. žmonių artimiausiu metu nori keliauti mašina, taip pat žmonės pozityviau žiūri į keliones keltais – 11 proc. ateityje keliautų keltu, nes plaukdami jie turi gana didelę judėjimo laisvę laive: dalį laiko gali leisti atvirame denyje ir riboti kontaktus “, – sako Neringa Sinkevičienė.
Ekologiškos kelionės yra ir labiau sąmoningos, nes keliautojai pradeda vertinti ne tik asmeninius kaštus, bet ir poveikį gamtai. Pasak N. Sinkevičienės, nors daugelis žmonių buvo girdėję apie aviacijos industrijos keliamą žalą gamtai, tačiau šią informaciją lengva pamiršti, kai randi puikų ir pigų pasiūlymą savaitgalio kelionei: „Per pandemiją sumažėjus tokių savaitgalinių skrydžių galimybėms, žmonės pradėjo permąstyti panašių kelionių kaštus – tai, kas atrodė pigu, nebeatrodo taip patrauklu pradėjus mąstyti apie visas papildomas išlaidas ir poveikį gamtai. Ši tendencija tikrai išliks – eko-sąmoningų keliautojų tik daugės“.
Arti naujasis toli
Nors tolimos ir egzotinės kelionės visada turės keliautojų segmentą, bet naujų patirčių ieškantys žmonės vietoje iki pandemijos populiarių tolimų kelionių dabar rinksis arti esančias šalis. Pasak N. Sinkevičienės, viena iš ryškiausių tendencijų yra vietinės arba artimojo užsienio kelionės, vizitai į kaimynines sostines ar uostamiesčius: „Tokios kelionės nebūtinai bus ilgos, tačiau jos gali pakeisti savaitgalio skrydžius, ypač, jei keliaujama Baltijos jūros regione. Tai būdas suderinti saugumą su jau mano minėtu ekologiškumu.“
N. Sinkevičienė primena, kad panašioje nuotaikoje Baltijos šalių gyventojai jau keliavo sukūrus Baltijos kelionių burbulą, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos sienas buvo galima kirsti be apribojimų: „Labai daug žmonių tuomet atrado ne tik kaimynines sostines, uostamiesčius, bet ir naujus kompaktiškus keliavimo būdus – susodini į kemperį ar automobilį šeimyną, prikabini dviračius ar pripučiamą valtį, ir leidiesi į kelią. Tikimės, kad šią vasarą kelionių burbulas išsiplės ir apims visas Baltijos jūros regiono valstybes“.
DFDS apklausa rodo, kad šis regionas traukia ir keliones planuojančius lietuvius: palyginti su prieš pandeminiu laikotarpiu, Latvija, Estija ir Norvegija apklausos dalyviams kaip kelionės tikslas atrodo vienodai ar patraukliau, o Švediją kaip patrauklią kelionėms šalį mato 14 proc. lietuvių. „Tai nestebina, nes Švediją vis daugiau kraštiečių atranda kaip nuostabios gamtos šalį, kurioje infrastruktūra puikiai pritaikyta keliaujantiems individualiai“ , – primena N. Sinkevičienė.
Atgal į gamtą
Dar viena pasaulyje įsigalinti kelionių tendencija – išskirtinis keliautojų susidomėjimas gamta. „Jei ankščiau žmonės ieškojo civilizacijos, patogumų ir pramogų, noriai keliavo į didžiuosius pasaulio metropolius, karantinų patirtis daugeliui padėjo iš naujo atrasti gamtą. Dabar populiaru keliauti ten, kur sutiksi kuo mažiau žmonių, o vaizdo negadins konstrukcijos ar statiniai. Būtent gamtoje lengviausia suderinti du ankstesnius principus – ekologiškumą ir lokalumą“, – apibendrina N. Sinkevičienė.
Tai, kad kelionių į gamtą tik daugės, rodo ir lietuvių susidomėjimas kemperių nuoma: „Tai naujai atrandama priemonė, kuri irgi išgyvena renesansą. Net ir keltų bilietų pardavimuose atsispindi padidėjęs keliautojų kemperiais skaičius. Tai būdas visos kelionės metu sumažinti kontaktų skaičių, o žmonėms tai ypač svarbu“.
N. Sinkevičienė optimistiškai vertina kelionių sektoriaus galimybes prisitaikyti prie kintančių keleivių poreikių ir dinamiškos pandemijos situacijos. „Matome, kad ir žmonės išmoko rasti būdus saugiai keliauti nepaisant didelio nerimo ir kintančių taisyklių. DFDS apklausa parodė, kad nepaisant vis dar tvyrančio nesaugumo jausmo, lietuvių nuotaikos dėl keliavimo šiuo metu išlieka viena pozityviausių regione – vos 10 proc. apklaustųjų lietuvių jaučiasi nežinioje dėl keliavimo, neaišku, ar jie keliaus, ar nekeliaus netolimoje ateityje.”
Šaltinis FABULA
